Reikalavimai tokie:
- pasirašyti Lietuvos studentų sąjungos bei Vyriausybės tarpusavio susitarimą, kurio pagrindu nuosekliai kasmet būtų didinamos studentų skatinamosios stipendijos;
- tinkamai sureguliuoti priėmimo į aukštąjį mokslą sistemą bei įgyvendinti nemokamo bakalauro studijas;
- siekiant didinti mokslinės veiklos plėtrą – didinti dėstytojų bei mokslininkų atlyginimus;
- siekiant užtikrinti stabilią bei sklandžią aukštųjų mokyklų veiklą – kelti atlyginimą neakademinio personalo darbuotojams;
- aukštųjų mokyklų konsolidacijos metu parduotą aukštųjų mokyklų turtą investuoti į naujų studentų bendrabučių statybą arba senų atnaujinimą.
Vyriausybė švietimą įvardija kaip vieną pagrindinių prioritetų, pabrėžia LSS, tačiau šiuo metu švietimo sistemos tobulinimas, anot organizacijos, vyksta nepakankamai nuosekliai ir aktyviai.
-
E.Milešinas: streiko nebus, jei Vyriausybė tesės pažadus
-
Parengta nauja švietimo kolektyvinė sutartis: neaišku, ar A.Navicko profsąjunga ją rašysis
-
Valdantieji švietimiečiams siūlo skirti papildomus 34 mln. eurų, o dėl kitko leisti spręsti Vyriausybei
-
Mokytojų profsąjunga sako nesirengianti persiderėti su ministerija, ruošiasi streikui
-
Mokytojai rengiasi įspėjamajam streikui
-
Įspėjamąjį streiką rengia ir dalis aukštųjų mokyklų dėstytojų
„Lietuvos aukštajame moksle ir visoje švietimo sistemoje jau ilgą laiką vyksta pokyčiai, susiję su nenuosekliu aukštųjų mokyklų konsolidacijos procesu, etatiniu mokytojų atlyginimo modelio įgyvendinimu bei keičiama priėmimo į aukštąsias mokyklas sistema.
Verta pastebėti, kad šie pokyčiai nebūtinai neša teigiamus rezultatus, o netgi priešingai – kelia įtampą, nesutarimus bei susipriešinimą tarp akademinės bendruomenės narių“, – dėsto studentai.
Jie nurodo stokojantys stabilumo bei aiškumo, Vyriausybės programa, anot LSS, įgyvendinama nenuosekliai, o pasirašytos kolektyvinės švietimo ir mokslo šakos įsipareigojimai – nevykdomi, „daro neigiamą įtaką studentų akademiniams rezultatams, dėstytojų ir mokslininkų motyvacijai bei bendrai aukštojo mokslo kokybei“.
„Nors Vyriausybė švietimą įvardina prioritetine sritimi, tačiau pagal biudžeto asignavimų didėjimą iš pagrindinių valstybės sričių jam tenka tik 7-ta vieta iš 8“, – teigia studentai ir priduria, kad kitąmet Vyriausybės švietimui skiriama BVP dalis bus mažesnė nei 2019 metais (4,64 proc.).
2019 metų Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenimis, Lietuva pagal finansavimą vienam mokiniui ar studentui yra tarp labiausiai atsiliekančių šalių ir nuo ES bei EBPO šalių vidurkio atsilieka daugiau negu du kartus, akcentuoja LSS.
„Galima daryti prielaidą, kad problema nėra vien tik valstybės skiriamas finansavimas švietimui, tačiau ir tai, kad lėšų įsisavinimas yra neefektyvus bei nekuria pakankamai pridėtinės vertės.
Dar didesnį neefektyvumą lemia tai, kad Lietuvoje turime netolygią ir socialinę atskirtį didinančią aukštojo mokslo prieinamumo sistemą bei neefektyvų aukštųjų mokyklų tinklą, kurio pertvarkymo procesas šiuo metu yra sustojęs“, – nurodoma pranešime.
Aukščiau minėtos problemos, anot sąjungos, susijusios ir su kitomis akademinės bendruomenės nepasitenkinimą keliančiomis problemomis. O jos esą tokios:
-
nuo 2016 metų LSS pastangomis skatinamosios studentų stipendijos augo nuo 95 iki 133 eurų per metus. Nepaisant augimo, vidutinė skatinamoji stipendija vis dar siekia vos apie 70 Eur/mėn., o tokio dydžio stipendiją gauna tik apie 15 proc. visų Lietuvos studentų;
-
mažos stipendijos yra viena iš priežasčių, kodėl 26 proc. pirmo kurso bei daugiau negu 50 proc. antro bei vėlesnio kurso bakalauro studijų studentų yra priversti dirbti, nepaisant to, kad jie patys sutinka, jog tai kenkia jų studijų rezultatams;
-
nepaisant aukštos kvalifikacijos reikalavimų, dėstytojams bei mokslininkams mokami atlyginimai yra nekonkurencingi, todėl tai lemia jų motyvacijos stoką bei studijų kokybės užtikrinimo problemas, kurios daro įtaką ir studijų procesui;
-
aukštosiose mokyklose dirba ir neakademinis personalas, kuris yra atsakingas už sklandų studijų proceso įgyvendinimą ir įvairių akademinių bei socialinių paslaugų studentams užtikrinimą, tačiau šių darbuotojų atlyginimai nesikeitė jau ilgą laiką, o tai lemia nuolatinę darbuotojų kaitą bei sklandaus studijų proceso užtikrinimo problemas.
Atsižvelgdama į esamą situaciją bei įvardytas problemas, LSS teigia ketinanti dalyvauti šią savaitę vyksiančiame įspėjamajame streike ir skatina jungtis visus neabejingus studentus.
Išplatintą pareiškimą pasirašė: LSS prezidentas Eigirdas Sarkanas, Alytaus kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Aurimas Žvirblys, Europos humanitarinio universiteto Studentų atstovybės prezidentė Sabina Alieva, ISM Studentų atstovybės prezidentė Viktorija Pociūtė, Kauno Kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Rimvydas Aksomas, Kauno technologijos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Augustinas Laimonas Bytautas, Klaipėdos universiteto Studentų sąjungos prezidentė Irma Vilutytė, Klaipėdos valstybinės kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Akvilė Žebelytė, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Studentų atstovybės prezidentė Jolita Valaitytė, Lietuvos sveikatos mokslų universitetoStudentų atstovybės prezidentė Danielė Bučinskaitė, Lietuvos sporto universiteto Studentų atstovybės prezidentas Paulius Kučas, Mykolo Romerio universiteto Studentų atstovybės prezidentė Ausma Kairytė, Šiaulių universiteto Studentų atstovybės prezidentė Aistė Žilevičiūtė, Vytauto Didžiojo universiteto Studentų atstovybės prezidentas Paulius Vaitiekus, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Studentų atstovybės prezidentas Dominykas Tvaska, Vilniaus kolegijos Studentų atstovybės prezidentė Vilinda Latožaitė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos Studentų atstovybės prezidentas Evaldas Striaukas.
