„Kova prieš patyčias mokykloje ir už jos ribų vyksta nuolat, todėl prasminga apie tai kalbėti, ieškant vis efektyvesnių būdų šiam reiškiniui pažaboti. Tarptautinė patirtis, kitų šalių kolegų sukauptos žinios bei aktualios įžvalgos čia turi didelę reikšmę. Visa tai gali nulemti greitesnį ir tvaresnį rezultatą, kad ne tik pedagogai, bet ir platesnė visuomenės dalis prisidėtų stabdant ir mažinant šią problemą. Tikslas – keisti požiūrį ir siekti, kad tai nebūtų trumpalaikis reiškinys, bet liktų ilgam“, – Kauno miesto savivaldybės išplatintame pranešime spaudai kalbėjo viena renginio iniciatorių Kauno pedagogų kvalifikacijos centro (KPKC) vadovė Rasa Bortkevičienė.
KiVa kovos su patyčiomis programos koordinatorė Anna Murgo (Turku universitetas, Suomija) pristatė savo koordinuojamą prevencinę iniciatyvą, jos efektyvumą, 13 kovos su patyčiomis būdų bei patyčių mažinimo strategijas, naudojamas Suomijoje tiek nacionaliniu, tiek ir savivaldybių lygmenimis.
Norvegijoje sprendžiant patyčių problemas reikšmingas vaidmuo tenka pareigūnėms, kurios atstovauja visuomenės interesams, tiriant konkrečius atvejus, nagrinėjant skundus dėl netinkamo administravimo ar teisių pažeidimo.
Norvegijos Vestfold-Telemark apskrityje dirbančios ombudsmenės Kaja Vintervold Asmyhr ir Heidi Helene Hobæk supažindino forumo dalyvius su iššūkiais savo darbe.
Švedijos gerąją patirtį diskusijos dalyviams perteikė VšĮ „Vaikų linija“ kampanijos „Be patyčių“ ir prevencijos programos „Friends“ koordinatorė Eglė Tamulionytė. Lektorė pristatė mūsų šalies mokyklose įgyvendinamos „Friends“ programos principus – nuo pasitelkiamų priemonių iki tikslinių grupių ir atitinkamų mokymų metodologijos. Jau šiandien galima matyti apčiuopiamus bei sėkmingus šios programos dėka pasiektus rezultatus.
Tuo metu Danijos ambasada Lietuvos ugdymo įstaigoms padovanojo visai šeimai skirtą daugiau kaip valandos trukmės animacinį filmą „Nevykėlis Tarzanas“. Jame pasakojama istorija apie patyčias patiriantį berniuką. Pagrindinis naratyvas veda prie išvados, kad mažinant patyčias, verta kreipti dėmesį ne vien į mokyklą, bet ir šeimą, kurioje auga vaikas.
Gegužės 11–30 dienomis filmas bus viešai prieinamas internetu kiekvienam: n-tarzanas.zoomtv.lt (slaptažodis: DanijosAmbasada).
„Šiaurės šalys skiria ypatingą dėmesį užtikrinant vaikų emocinę gerovę, deda dideles pastangas patyčių problemai spręsti. Visi žinome, kad vaikas gali tapti laimingu ir doru piliečiu tik augdamas jį mylinčioje, darnioje aplinkoje. Čia neabejotinai svarbus ir miesto vaidmuo, siekiant užtikrinti saugią ir darnią aplinką“, – sveikindamas švietimo forumo dalyvius kalbėjo Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.
Antroje forumo dalyje veiksmingomis patyčių mažinimo strategijomis ir taikomomis prevencinėmis priemonėmis dalijosi Kauno J. ir P. Vileišių mokyklos direktorė dr. Dalia Lapėnienė, Veršvų gimnazijos direktorius Žilvinas Damijonaitis bei „Saulės“ gimnazijos socialinė pedagogė metodininkė Andrėja Adašiūnienė. Jie taip pat įvertino galimybes kurti saugią aplinką įstaigose, apžvelgė metodus, kuriais ugdomi socialiniai ir emociniai įgūdžiai.
Tarptautiniame forume „Mokykla be patyčių. Skandinavijos šalių ir Kauno miesto mokyklų vertinga patirtis“ dalyvavo per pustrečio šimto svečių iš visos Lietuvos. Renginio metu įgytas žinias ir perimtą vertingą patirtį pedagogai galės integruoti į savo profesinę veiklą, taip prisidėdami prie stipresnio patyčių mažinimo savo įstaigose.
Pasak dalyvių, susitikimas su kolegomis iš Skandinavijos šalių paskatino susimąstyti ir dar kartą įvertinti, koks reikšmingas nūdienoje visapusiškas mokinių ugdymas, į tradicines švietimo programas ir greta įprastų mokomųjų dalykų integruojant emocinius, socialinius įgūdžius, mokinio savivertės ugdymą.
Tuo pačiu prieita vieningos išvados, kad patyčių problemos sprendimai ir jos prevencija turi aprėpti kur kas daugiau nei vien tik ugdymo įstaigas. Lektorių pranešimuose vyravo tarpusavyje susiję akcentai, sakantys, jog kovos su patyčiomis kultūra iš siauresnių bendruomenių turi peraugti į visą plačiąją visuomenę.
