„Impulsas formuoti lietuvišką globaliojo švietimo koncepciją prasidėjo nuo ES iniciatyvų. Prieš metus Užsienio reikalų ministerijos (URM) dėka buvo sukviesta didžioji dalis aktyviai veikiančių nevyriausybinių organizacijų (NVO).
Prie koncepcijos vystymo taip pat prisidėjo Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM), kuri nuo praėjusių metų rudens perėmė lyderystę, kuruojant šį projektą“, – apie parengiamuosius darbus pranešimo metu pasakojo V.Jankauskas.
Bendros ES strategijos nebuvimas nėra kliūtis
Anot LVJC vadovo, apie visuomenės pasirengimą įsitraukti į globaliojo švietimo tinklą byloja Eurobarometro apklausų duomenys: net 77 proc. Lietuvos gyventojų išreiškė norą padėti žmonėms iš besivystančių pasaulio šalių.
Tačiau norint formalizuoti globalųjį švietimą, pirmiausia yra būtinas susitarimas instituciniu lygmeniu: „Prieš eidami į mokyklas ir pokalbius su švietimo darbuotojais turime patys išsigryninti, kas tai yra, ir kaip tai turi atrodyti.“
Koncepcijos tikslas – įtvirtinti globaliojo švietimo sampratą
V.Jankausko pastebėjimu, nors ES valstybės narės ir neturi bendros globaliojo švietimo strategijos, tai nėra kliūtis: šalys tarpusavyje bendradarbiauja, susitardamos dėl pamatinių vertybių.
„Koncepcijos tikslas – įtvirtinti globaliojo švietimo sampratą, t. y. kad mes vienodai suprasdami, kas yra globalusis švietimas, galėtume nurodyti gaires, kaip reikėtų veikti. Veiksmų plano parengimas yra kitas mūsų žingsnis.“
Tikslas – ugdyti globaliai mąstančius ir veikiančius piliečius
Pagal sutartą apibrėžimą, globalusis švietimas yra laikomas aktyvaus mokymo bei mokymosi procesu, kuriuo siekiama padėti asmeniui suprasti pasauliui kylančius iššūkius, jų priežastis, suvokti savo pasirinkimų poveikį globaliems procesams, įgalinti asmenį bei visuomenę imtis veiksmų bei aktyviai bendradarbiauti, kuriant teisingesnį pasaulį, grindžiamą abipuse pagarba ir supratimu.
Mes palaipsniui tampame jautresni pasaulio, kurio dalis esame, problemoms
„Turime pabandyti į pasaulį pažiūrėti ne tik iš savo „daržo“. Tai anaiptol nesikerta su mūsų nacionaliniu identitetu. Mes palaipsniui tampame jautresni pasaulio, kurio dalis esame, problemoms. Globalaus švietimo tikslas – globalaus pilietiškumo kompetencijos ugdymas“, – teigė pranešėjas.
LVJC vadovo pastebėjimu, į globaliojo švietimo akiratį turėtų patekti visi Lietuvos Respublikos piliečiai: vaikai ir moksleiviai, studentai, vaikai ir jaunuoliai neformaliajame vaikų švietime, suaugusieji, visuomenės nuomonės bei viešosios politikos formuotojai.
|
Kokias sritis apima globalaus švietimo samprata? |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
Kaip bus įgyvendinta?
ŠMM yra pagrindinė globaliojo švietimo projektą koordinuojanti institucija. „Tikimės, jog koncepcija bus patvirtinta dar šį rudenį, ir prie projekto prisijungs visos ministerijos. Kol kas iki gegužės 15-tos dienos esame atviri kritikai ir pasiūlymams“, – projekto eigą pristatė V.Jankauskas.
Jo teigimu, jau yra nustatyti 3-ejų metų trukmės priemonių planai. Taip pat numatyta, jog bent kartą metuose bus rengiamas globaliojo švietimo vykdytojų susirinkimas.
„Kol kas dar esame kelio viduryje. Koncepcija, kurią pristatėme šioje konferencijoje, nėra baigtinė. Tačiau tikimės, jog netrukus galėsime imtis konkretaus veiksmų plano“, – tokius lūkesčius pranešimo pabaigoje išsakė LVJC direktorius.
Tarptautinė konferencija „Globalaus švietimo scenarijus. Nuo sampratos iki veiksmų“ yra kofinansuojama ŠMM, ES ir URM Vystomojo bendradarbiavimo ir paramos demokratijai programos lėšomis. Konferenciją organizuoja Lietuvos vaikų ir jaunimo centras kartu su ŠMM ir URM.
