Vieni mano, kad privačiame darželyje vaikas gauna bene tą patį, ką ir valstybiniame, kiti – aiškiai mato privataus ugdymo privalumus. Ir vis tik – už ką tėvai moka didesnius pinigus?
Apie tai, kuo skiriasi mažylių ugdymas privačiame darželyje, kalbame su organizacijos „Mažųjų valdos“ įkūrėja ir idėjinė vadovė Renata Lazdin. Ir pati dvi atžalas auginanti moteris taip pat yra pirmųjų septynerių metų edukologė, knygos „Vienas vaikas – 7 intelektai“ autorė bei seminarų lektorė.
– Pirmiausia, galbūt pradėkime nuo paprasto klausimo. Dažnai svarstydami, ar vesti savo atžalas į privatų darželį ar į valstybinį, tėvai dėlioja pliusus ir minusus. Vis tik, neretai tenka išgirsti net tokią nuomonę – kad - ar valstybinis, ar privatus nėra svarbu, viskas priklauso nuo sėkmės/žmogiško veiksnio – kokį gausi pedagogą. Kokia jūsų nuomonė apie tai?
– Išties labai daug priklauso nuo konkretaus žmogaus. Tačiau ne mažiau ir nuo to – kokioje sistemoje tas žmogus dirba. Ar tai sistema? Ar tik tas auklėtojas sprendžia ką jis nori duoti vaikui ir kaip jam padeda? Ar jis tik rūpinasi priežiūra?
Įsivaizduokime gerą virėją – kokiame restorane jis dirba? Ar tai restoranas, kuris turi nustatytą valgiaraštį ir laikosi higienos normų, siekia tam tikros kokybės? Vaikystės vertė yra didžiulė. Nepalikime jos atsitiktinumui.
Mano, kaip mamos, kaip mokytojos ir kaip darželio metodikos kūrėjos tikslas vienas – padėti vaikams nugyventi 7 pirmus metus taip, kad vėliau, kai prasideda „rimtas“ gyvenimas, viskas eitųsi kaip per sviestą. Ar tikrai tai taip svarbu? Smegenų tyrimai nepalieka erdvės abejoti. Laimingi ir stiprūs pasitikti pasaulį. Štai kokius siekiu matyti mūsų pirmokus.
– Bendrai, kaip manote, ko šių dienų tėvai labiausiai tikisi iš ugdymo įstaigų. Visuomenėje vyrauja įvairių nuomonių, kad tėvai tikisi per daug, per mažai patys įsitraukia į procesą. Galbūt per didelė atsakomybės dalį nori perkelti ugdymo įstaigoms, ko jie tikisi, ką jūs matote?
– Skaičiavau, kad vaikas praleidžia darželyje pusę savo ne miego laiko. Tad ir atsakomybę reikėtų dalinti per pusę. Jei neturite jėgų ar laiko rūpintis vaiko potencialo realizavimu, tuomet tikrai labai verta pagalvoti apie gerą ugdymo įstaigą. Jei turite kantrybės laisvalaikiu užsiimti vaiko ugdymu – tuomet net ir labai vidutinės ugdymo įstaigos poveikį galima neutralizuoti, papildyti.
Darželyje vaikas mokosi mokytis, mankština intelektus. Iki 5 metų baigia formuotis jo požiūris į gyvenimą. Auklėtojai savo komentarais, užduotimis formuoja jo motyvaciją gyventi, kurti, būti. Nuo to iš esmės priklauso, kaip seksis mokykloje. Tėvai, kurie investuoja į vaiko būklę darželyje, ilsisi mokykloje. Mano pirmas vaikas baigia ketvirtą klasę. Jam sekasi lengvai ir užtikrintai. Kaip ir bet kuri kita veikla, kurios jis imasi.
– Kiekvienam tėvui svarbu ne tik tai, kur jo atžala praleidžia didelę dalį savo laiko, bet ir kaip. Jei kalbėtume apie ugdymo programą, kiek ir kuo dažniausiai skiriasi privačių ir valstybinių darželių ugdymo programos?
– Pirmiausiai susitarkime, kad privačiame sektoriuje yra gausybė vaikų priežiūros įstaigų ir ne tiek daug ugdymo įstaigų. Tai – du skirtingi dalykai.
Lietuvos valstybiniuose darželiuose auklėtojai iš esmės palikti vadovautis savo asmeniniais ugdymo būdais. Yra gairės, tikslai, bet priemonės, kurias jis renkasi, paliktos jo asmeninei išmonei. Pavyzdžiui, tikslas mus skatina auginti kūrybiškus vaikus. Kaip kūrybiškumą veikia spalvinimas? O kaip laisvas piešimas? Ar auklėtoja apie tai reflektuoja? Kaip komentuoti vaiko piešinį kai jis prieina pasirodyti? Kaip susijęs vaiko noras judėti ir jo kognityviniai pasiekimai? Ar visada vaikas turi rašyti atsisėdęs?
Privačiose ugdymo įstaigose yra aišku ne tik kokie tikslai, uždaviniai, bet ir kokiomis tiksliai priemonėmis jų siekiama. Pavyzdžiui, žinodama, kad judėjimas yra esminis raktas į protingo vaiko karalystę, harmoningos raidos metodikoje esu nustačiusi, kad judėjimas turi būti integruotas į pamokėlės eigą, vaikai turi keliauti į lauką bet kokiu oru, klasėse turi būti sporto įrangos pagal amžių, ten jiems turi būti sudarytos sąlygos laisvai judėti (įskaitant kopimą aukštyn, slėpimąsi slėptuvėse, judėjimą ratu ir panašiai). Taip pat vaikai lankosi gimnastikos centre, keliauja į žygius, o jei muistosi raitydami raides – ne bėda. Visa tai yra aiškios priemonės, siekiančios konkretaus vieno tikslo. Šias priemones auklėtojai privalo įgyvendinti.
Prieš renkantis darželį būtina domėtis kokia yra programa, kokie tikslai, kokiomis priemonėmis, metodais jų siekiama. Ne mažiau svarbu, kokia yra auklėtojų mokymo ir tolesnės priežiūros, tobulėjimo sistema.
– Tikrai neretai šiandien išgirstame, kad mažesnioji karta yra visiškai kitokie vaikai – reikia suvokti jų savitumą, kad auga visiškai kitokiame pasaulyje nei mes ar mūsų tėvai, seneliai. Į tai neatsižvelgti ugdant, naudoti įsisenėjusius metodus neretai ne tik nepasiekiami rezultatai, bet net priešingai. Kaip šią situaciją matote jūs? Kokią įtaką tai turi pedagogų atrankai?
– Aplinka, kurioje auga vaikai yra kitokia, tad ir vaikai kitokie. Yra daugiau galimybių ir yra daugiau pavojų. Dirbtinio intelekto laikais žmogui keliami ypatingi reikalavimai kūrybiškumui, lankstumui. Greito gyvenimo laikais vaikas turi gebėti valdyti savo savijautą, suvokti nuo ko ji priklauso.
Sykį pas mus darželyje žvalgėsi kinų šeima. Jie ieškojo darželio su pilnu užimtumu pamokėlėmis nuo ryto iki vakaro.
Cha! Jei ikimokyklinuką panardintum į pamokėles nuo ryto iki vakaro, jis netruktų pavirsti neurotiku ir tektų pamiršti kūrybiškumą.
Mažųjų valdose deriname modernias ugdymo priemones, taktikas ir tikrąjį laisvą žaidimą. Pavyzdžiui, vaikai mokosi keturių kalbų, bet daro tai ne tiek pamokėlių metu, kiek gyvendami gyvenimą su kitakalbiais auklėtojais. Žaisdami, eidami į žygius, valgydami kartu. Balansas tarp iššūkių ir erdvės žaisti. Vaikai, kurie turi stiprią meilę matematikai, pamokomi ir dauginti bei dalinti. Jei nori. O dažnas užsinori, nes yra laisvė rinktis, žaismingumas.
Vaikas kaip augalas, jo formos nepakeisi, nepadidinsi dirbtinai. O tinkamai laistomas, geroje dirvoje ir saulės spindulių patale jis atsiskleis savo neįtikėtina galia. Ar modernu laistyti?
– Valstybiniai darželiai taip pat modernėja, atsiranda ir elektroninės sistemos, per kurias tėvai gali stebėti vaikų pasiekimus, tačiau tėvų bendravimas su auklėtojomis/mokytojomis – priklauso tik nuo pačios ugdytojos iniciatyvumo. Net toje pačioje įstaigoje vienos grupės vaikų tėvai kiekvieną dieną gauna vaikų nuotraukas, aprašymus, o kitos – net nenutuokia, kad taip galėtų būti. Kaip privačiuose įstaigose, ar technologijų įtraukimas, intensyvus tėvų informavimas – būtinybė?
– Vaikas yra brangiausias žmogaus turtas, tad tėvai turi lūkestį žinoti, kas su juo vyksta. Nuotraukų ir vaizdo įrašų pavidalu taip pat. Žinant, kad vaikai nemėgsta vakare pasakoti apie tai, ką veikė dieną (juk jie yra dabar‘tukai, reflektuoti apie dieną yra suaugusiojo pomėgis), tai padeda sužinoti kuo vaikas gyvena. Kartais paskatina jį papasakoti apie dieną. Naujokams padeda adaptuotis.
„Mažųjų valdose“ kuriame uždarą Instagram srautą tėvams, kuriame atsispindi dienos temos, nuotaikos. Tačiau komunikuojame saikingai, nes auklėtojų dėmesys turi būti maksimaliai skirtas vaikams, gyvam bendravimui.
Ar toks informavimas visiems tėvams reikalingas? Tikrai ne visiems. Vieni laukia kada gi atsiras nuotrauka, o kiti niekada to srauto nežiūri. Sykį lankiausi užsienyje darželyje, kurio tėvai turi galimybę bet kada internetu įsijungti kameras ir pažiūrėti kas vyksta. Įdomu tai, kad tėvai tik pradžioje stebi, o vėliau tenka reklamuoti renginius, kad prisijungtų pažiūrėti „transliacijos“.
– Ne paslaptis, kad pasitaiko situacijų, kai tėvai nori pasikalbėti su auklėtojomis ne visada maloniomis temomis – galbūt aptarti vieną ar kitą ugdymo aspektą, galbūt padiskutuoti, tačiau labai dažnai bijo tai daryti, norėdami nepakenkti savo vaikui. Tolimesniam jo ryšiui su auklėtoja. Kaip tokias situacijas sprendžiate jūs, ar pasitaiko jų?
– Mūsų darbas yra padėti tėvams ugdyti vaiką, tad esame atviri pokalbiams, pasitarimams. Jei vis tik tėvams nejauku ką nors aptarinėti tiesiai su auklėtoja – jie visuomet gali rašyti man kaip ugdymo turinio vadovei arba administracijos vadovei. Tačiau kai dirba patyrę auklėtojai tokių situacijų pasitaiko retai. Pagal poreikį gali būti įtraukiamas psichologas. Laikausi požiūrio, kad kiekviena situacija, kiekvienas papildomas pokalbis padeda tėvams jaustis dar ramiau, užtikrinčiau, tiesiog sužinoti, kas vyksta.
Tėvus kviesčiau visada pirmiausiai klausti kaip buvo, klausti, ar tam tikra auklėtojo elgsena yra auklėtojo ar darželio politika? Taip pat atkreipsiu dėmesį, kad dauguma vaikų pagal savo brandos lygį negali tiksliai atpasakoti situacijos. Mano grupėje yra nuostabus, guvaus proto vyrukas, kuris turi brolį. Įsivaizduojamą.
Bet svarbu ir atsiminti, kad kiekviename darželyje yra dalykų, kuriems tėvai negali turėti įtakos, negali pakeisti. Jei tai keičiamas dalykas – kalbamės ir keičiame, o jei tai prieštarauja vaiko interesams – pakeisti negalime. Pavyzdžiui, viena šeima leidžia savo vaikui neribotai valgyti sniegą. Gerbiame jų pasirinkimą ir teisę tai daryti asmeniniu laiku, bet darželyje mes sniego nevalgome. Vieno pokalbio užtenka šiai takoskyrai išsiaiškinti. Dar vienas pavyzdys – požiūris į valgymą. Yra buvę prašančių priversti vaiką pavalgyti daugiau. Auklėtoja gali skatinti, klausti ar sotu, stengtis sudominti maisto turiniu, bet versti – ne apie mus!
– Visai neseniai į viešumą buvo iškeltas ir vaikų pietų miego klausimas. Dalis tėvų kalba, kad vyresnių vaikų, sakykime, perkopusių 5-6 m. amžių dienotvarkę pietų miegas labai sujaukia. Grįžę sunkiai užmiega, o keltis tenka anksti – kiek laisvės šiuo ir kitais ugdymo, maisto, rutinos klausimais gali atsirasti privačiuose darželiuose?
– Mano manymu, darželio darbas yra sudaryti sąlygas užmigti tiems, kas nori pamiegoti ir sudaryti sąlygas prasmingai leisti laiką nemiegantiems. Vaiko smegenys yra kaip kompiuteris. Miegas jį perkrauna, tad nusnūsti vidury dienos tiems, kas turi polinkį – tik į sveikatą. Antra dienos pusė būna daug efektyvesnė. Juk norime, kad vaikas naudotų vaikystę prasmingai, pilnaverčiai, tiesa?
„Mažųjų valdose“ visi gulamės pamedituoti, paklausyti knygos, o tuomet neužmigę keliasi. Jei pusdienis praleistas turiningai, pakankamai pasimokyta, padūkta lauke ir skaniai pavalgyta – miegas ateina be papildomų pastangų. Ir jei tai vyksta ritme, kasdien tuo pačiu metu – diena lieka tvarkinga, nesujaukta. O štai savaitgaliais, jei užsivėlinome prigulti, pervargome pirmoje dienos pusėje, padauginome filmukų – tuomet po miego tikrai gali kilti audros.
– Galiausiai, pakalbėkime apie kainą. Gal galite pakomentuoti, kokios dabar bendrai vidutinės privačių darželių mėnesio ugdymo kainos. Galbūt kokios yra žirklės? Galiausiai, jūsų pačios nuomone, kas yra stipriausi privačių darželių argumentai, kodėl verta svarstyti – gal mokėti?
– Privačių darželių kainos svyruoja nuo 500 iki 1000 eurų. Prieš įvertinant, ar verta šeimai šiuos pinigus mokėti, reikėtų įsivertinti konkrečias darželyje taikomas ugdymo priemones ir metodus, grupių dydį ir auklėtojų kiekį grupėse, maisto kokybę. Galiausiai – kokie vaikai iškeliauja iš darželio? Tik taip galima nutarti, ar šie pinigai patenkina šeimos prioritetus ar tik kuria nereikalingas finansines įtampas. Juk svarbiausia – tėvų ramybė. Investuojant į kokybišką darželį vėliau nereikės išlaidauti korepetitoriams.
