Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2013-2014 mokslo metais šalies mokyklose ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose dirbo 34 360 mokytojų, iš jų – 80 proc. moterų ir tik apie 20 proc. vyrų. Kodėl vyrai nenori dirbti mokytojais?
Vyriškas ego ir didžiulė atsakomybė
Psichologo Andriaus Kalugino teigimu, vyrų savimeilė yra tikrai didesnė nei moterų, o renkantis profesiją svarbūs du faktoriai: prestižas ir atlyginimas.
Anot psichologo, vyrams gyvenime reikalingas bent vienas iš jų, o mokytojų darbe Lietuvoje nerasi nei vieno, nei kito.
„Be viso to, mokytojams tenka didžiulė atsakomybės našta. Tas iškreiptas vaikų teisių galingumas leidžia bet kuriam „pypliui“ pasiskųsti apie netinkamą mokytojų elgesį. Tad kam to reikia vyrams? Šeimoje jie savo vaikus gali auklėti taip, kaip nori, atskleisdami savo požiūrį, moralę ar išsilavinimą.
Dažniausiai vyrų auklėjimas būna griežtas, jie vaikams leidžia mažiau nei mamos, o mokykloje šių vyriškų principų nepademonstruosi“, – teigė psichologas.
Tobulėja dėl materialinių paskatų
Vyrai nori uždirbti pinigų, kad išlaikytų šeimą ir jaustųsi gerai. Bet ar įmanoma patenkinti savo poreikius, dirbant mokytoju Lietuvoje, kur kasmet mažėja mokinių skaičius, o mokytojams trūksta būtino darbo krūvio? Vienas geriausių Lietuvos mokytojų Kęstutis Subačius neturi kuo skųstis.
„Neslėpsiu, ne dėl garbės, o tam, kad gaučiau didesnį atlygį, prioritetine tvarka stengiausi tapti vyr. mokytoju, po to – metodininku ir, galiausiai, ekspertu. Tai buvo, galima sakyti, vien tik materialiniai poreikiai. Nenorėjau palikti mokyklos, todėl kilau šiais laiptais“, – pasakojo vienos iš sostinės gimnazijų lietuvių kalbos mokytojas K.Subačius.
Jis paminėjo ir tai, kad minčių keisti darbą niekuomet neturėjo, gal tik kokį kartą buvo pajutęs nuovargį. Bet norėdamas nuo jo pabėgti tiesiog pakeitė mokyklą, taip tarsi iš naujo pažadindamas savyje pašaukimą.
Ministras mato privalumų
Švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis teigė nemanantis, kad mokytojai mūsų šalyje dirba tik iš pašaukimo ir įvardijo finansinei gerovei užtikrinti svarbų argumentą: „Jau keleri metai algos mokytojams yra mokamos stabiliai, nevėluoja. Jos galbūt ir per mažos, bet visuomet tikros, su visais mokesčiais ateina į kortelę, be jokių vokelių. Tai yra vienas didžiausių mokytojų profesijos šiomis dienomis privalumų.“
Mokytojų atlyginimas – nuolatinis ginčas, tačiau mokyklose, kuriose viskas tinkamai sukomplektuota, jis siekia 780 eurų (iki 2015 m. sausio 1d. – apytiksliai 2 700 litų).
Požiūrį ir mąstymą reikia keisti iš pagrindų
Tačiau stabilus atlyginimas nėra pakankama priežastis vyrų motyvacijai dirbti pedagogo darbą didinti.
Ignoruoju visuomenės nuomonę, atsiriboju nuo neigiamų minčių ir tiesiog vyriškai dirbu savo darbą, – išrėžė kažkada net darželio auklėtoju dirbęs pedagogas G.Kaselis.
Daug įtakos turi ir visuomenės požiūris. Neva būdamas vyru, būtinai turi tapti už moteris daugiau uždirbančiu verslininku ar inžinieriumi. Dėl to moralinis pasitenkinimas netenka prasmės, jauni žmonės net nesistengia atpažinti pašaukimo siunčiamų signalų.
Mokytojais dažniausiai ryžtasi tapti tie vyrai, kuriems visuomenės stereotipai nėra svarbūs.
„Ignoruoju visuomenės nuomonę, atsiriboju nuo neigiamų minčių ir tiesiog vyriškai dirbu savo darbą. Į tai gilinasi, dejuoja tik tinginiai, kurie kasdien ieško preteksto nedirbti“, – išrėžė kažkada net darželio auklėtoju dirbęs pedagogas Gintaras Kaselis, šiuo metu mokytojaujantis keliose Vilniaus mokyklose.
K.Subačius taip pat ragina nekreipti dėmesio į stereotipus ir nebijoti keistis.
„Norėdami nelikti pasaulio švietimo sistemų paraštėse, privalome sparčiau keistis. Kol šis procesas neįsibėgės, mokytojai vyrai Lietuvoje vis dar bus egzotika“, – teigė K. Subačius.
