„Štai ir šįmet, praėjus tik kelioms savaitėms po diplomų įteikimo, informacija, ateinanti iš šiųmetinių universiteto informatikos absolventų, rodo, kad dauguma jau yra susiradę darbą (nemaža dalis jau studijų metais), kiti dar renkasi, ir pasiūlymų jiems netrūksta“, – pasakoja Informatikos fakulteto dekanė, Taikomosios informatikos katedros docentė Daiva Vitkutė-Adžgauskienė.
Jos pastebėjimu, esant specialistų trūkumui, IT įmonės, ypač užsienio bendrovės, Lietuvoje įkūrusios savo paslaugų centrus, pervilioja IT specialistus iš įvairių ne IT srities įmonių, ir tose įmonėse IT specialistų poreikis kaip niekad didelis.
Dar daugiau galimybių
D.Adžagauskienė teigia, jog įvairios gamybine veikla užsiimančios įmonės, taip pat telekomunikacijų, finansų, transporto, pramogų pasaulio įmonės, švietimo įstaigos, įstaigos, atsakingos už įvairias valstybinės veiklos sritis, laukia kompetentingų, tačiau platesnio profilio specialistų, galinčių įmonėje atlikti įvairius darbus, įsigilinti į įmonės procesus ir pasiūlyti konkurencingus, naujoviškus sprendimus.
Šiandieninis IT profesijos atstovas turi siekti ne siauros specializacijos, bet bazinio išsilavinimo
„Šiandien kaip niekad daug yra galimybių sėkmingai susirasti ir dirbti įdomų, patinkantį darbą, tačiau dalis jaunuomenės būsimą informatiko darbą daugiausia sieja su programavimo veikla – toks požiūris dažniausiai girdimas diskusijose su mokyklų absolventais“, – tokia patirtimi dalijasi mokslininkė.
Jos pastebėjimu, informatiko kelio moksleiviai nesirenka vien todėl, jog mano, kad programavimas jiems bus per sudėtinga ar neįdomi veikla. Tačiau informatiko darbai šiandien nebėra susiję vien tik su programavimu.
„Norinčių tiesiog projektuoti programų sistemas, laukia IT įmonės, tačiau vietinės ir IT įmonės ieško ir analitikų, ir sistemų architektų, ir projektų vadovų, ir testuotojų, kadangi šiuolaikinių programinių produktų kūrimo sėkmė priklauso ir nuo vartotojo poreikių, ir nuo tinkamo produkto kūrimo, ir diegimo projekto valdymo, – pasakoja docentė. – Informatiko darbo įvairiapusiškumas atsiskleidžia dirbant ne į programinių produktų kūrimą orientuotose IT įmonėse, bet įvairiose kitose srityse, kur verslo sėkmė tiesiogiai susijusi su tinkamu IT technologijų panaudojimu.“
Suteikia plataus profilio studijas
VDU Verslo informatikos studijų programos absolventas, VDU IF Alumni asociacijos prezidentas Edvinas Česnauskas pasakoja, jog ne tik darbas IT srityje gali būti labai plataus profilio, tokios turi būti ir pačios universitetinės informatikos studijos.
„Šiandieninis IT profesijos atstovas turi siekti ne siauros specializacijos, bet bazinio išsilavinimo, t. y. stengtis susipažinti su kuo daugiau įvairių sričių tam, kad, įsidarbinęs įmonėje, galėtų savo įgūdžius toliau tobulinti, atsižvelgdamas į savo darbo specifinį pobūdį“, – pastebi pašnekovas.
Absolventas džiaugiasi, kad šalia informatikos studijų pasirinkęs verslo administravimą kryptį, turėjo galimybę susipažinti ne tik su produkto kūrimo specifika, bet ir paleidimu į rinką, verslo pagrindais.
Kokias perspektyvas atveria informatikos studijos? Kalbamės su VDU informatikos studijų programos 3-čio kurso studentu, verslininku Benediktu Prekeriu, įkūrusiu nuosavą robotikos taikymų įmonę.
– Esate išgarsėjęs kaip jaunasis verslininkas. Kas paskatino jus imtis nuosavo verslo? Kodėl pasirinkote robotikos sritį?
– Įkurti įmonę buvo ilgalaikė mano svajonė, nes tiek mano mama, tiek tėtis turi savo verslus, ir tas verslumas, turbūt, iš šeimos yra atėjęs.
Kodėl būtent tokią sritį pasirinkau? Pagrindinė priežastis yra ta, kad aš, kaip informatikas, matau prasmę tose technologijose, kurios palengvina žmogaus gyvenimą. Robotika būtent ir yra mokslas, kaip padėti žmogui, jam to net nežinant. (juokiasi)
– Tačiau ar studijos netrukdė darbui ir atvirkščiai?
– Tikrai ne. Nors kiti ir sako, jog jeigu pradedi dirbti studijuodamas, tai darbas tau trukdys, bet taip nebuvo. Be to, aš ne tik savo įmonę turiu, bet dar dirbu ir kitose įmonėse, ir visus grafikus man pavyko suderinti.
– Ar studijų metu įgytos žinios padėjo (padeda) vystyti verslą?
– Taip, universitetas prie to prisidėjo ir prisideda iki šiol. Labai džiaugiuosi, jog pirmuosiuose kursuose buvo dėstomi bendrieji dalykai, pavyzdžiui, anglų kalba. Lietuva yra per maža rinka įmonei įsikurti ir plėstis, ir tenka bendradarbiauti su užsieniu, todėl bent vienos užsienio kalbos mokėjimas yra būtinas.
Kadangi studijuoju gretutinai ir vadybą, pamažu ir toliau mokausi, kaip vyksta įmonės valdymas. Kol kas kiekvienas žingsnis įmonėje buvo paremtas tomis žiniomis, kurias įgijau universitete.
kiekvienas žingsnis įmonėje buvo paremtas tomis žiniomis, kurias įgijau universitete
Žinoma, daugiausia padeda specialybiniai dalykai, kadangi universitete turime specialistų, kurie dirba su robotika, intelektualiomis sistemomis, ir su kuriais galima buvo pasitarti, iš kurių buvo galima pasisemti idėjų.
Be to, VDU turi priėjimą prie aukštųjų technologijų parko, kuriame dirba specialistai, kurie specializuojasi ne tik teoriniu lygmeniu, bet ir praktiniu, ir man teko su jais pabendrauti.
Sakyčiau, jog mane universitetas išugdė įvairiapusiškai – gavau ne tik žinių, teorijos, bet ir įgijau praktinių įgūdžių. O to pačiam išmokti nelabai įmanoma be daugiametės patirties.
Galų gale, dauguma pasiūlymų ir atkeliavo būtent per universiteto kanalus.
