Anot jo, valstybė vieną kartą apmoka visas išsilavinimo ir profesijos įgijimo formas. Profesinių mokyklų asociacijos viceprezidentas Vytautas Zubrus atkreipia dėmesį, kad nemokamas yra pirminis profesinis mokymas, o už antrinį – turimų įgūdžių gilinimą – gali tekti ir sumokėti.
Profesines mokyklas baigusieji – vieni paklausiausių darbo rinkoje
Anot „CV Online“ rinkodaros vadovės Ritos Karavaitienės, darbo rinkoje keičiasi požiūris į baigusius profesinio rengimo įstaigas, nes būtent šie žmonės yra vieni paklausiausių. Ji vardija, kad nepriklausomai nuo regiono, Lietuvoje labai reikalingi medžio apdirbimo staklių operatoriai, metalo, plastiko apdirbimo, maisto gamybos procesų operatoriai, technologai, elektronikos surinkėjai.
„Tai ne šios dienos aktualijos, bet jau kelių metų tendencijos. Nori nenori tenka pripažinti, kad vien iš pardavimų nebūsi gyvas. Kažkas turi pagaminti tą produkciją, todėl tų žmonių reikia, jiems siūlomi tikrai nemaži atlyginimai“, – tikina R.Karavaitienė.
V.Zubrus antrina, kad situacija keičiasi ne tik darbo rinkoje, bet ir pačiose profesinėse mokyklose. Jis nurodo, kad pasikeitė infrastruktūra, atsirado modulinės programos, naujos profesinio mokymo organizavimo formos, pavyzdžiui, pameistrystė.
„Taip pat vykdomas tarptautinis bendradarbiavimas. Be to, bendradarbiavimas su darbdaviais duoda rezultatų. Nors jaunų žmonių skaičius regionuose mažėja, Lietuvoje mažėja, tačiau stojančiųjų į profesines mokyklas netgi šiek tiek daugėja“, – akcentuoja V.Zubrus.
Jis atkreipia dėmesį, kad daug galimybių profesinėse mokyklose turi ne tik pradinį ar vidurinį išsilavinimą įgiję žmonės, bet ir aukštąjį išsilavinimą turintys ar jau ne vienerius metus dirbantys: „Dažnai kalbame apie pirminį profesinį mokymą, tačiau yra ir tęstinis profesinis mokymas. Yra darbdavių, kurie užmoka už tęstinį profesinį mokymą. Moka, kad darbuotojas įgytų tam tikras kompetencijas.“
V.Zubrus priduria, kad kai kurie žmonės patys moka už mokymus, kad galėtų būti konkurencingi darbo rinkoje. Be to, sako Profesinių mokyklų asociacijos viceprezidento, galima naudoti ir pameistrystės mokymo formą.
Profesijos keitimą pasirinkę vyresni žmonės parodo jaunatviškumą
R.Karavaitienės nuomone, jei vyresnio amžiaus žmonės pasiryžta gerinti savo kompetencijas ar netgi įgyti naują specialybę, tai rodo jų jaunatvišką požiūrį: „Jie drąsūs, aktyvūs, nebijo pokyčių. Niekada nevėlu pradėti iš naujo. Nereikėtų jaudintis, kad žmogus bus „per naujas“. Tam ir yra profesinis mokymas, kad jį parengtų kaip profesionalą.“
V.Zubrus pateikia pavyzdį, kad jo vadovaujamame Alytaus profesinio rengimo centre, aukštąjį išsilavinimą turintys mokiniai sudaro apie 6 proc. visų mokinių: „Negalėčiau išskirti, kurių studijų programų absolventai ateina mokytis dažniausiai. Amžiaus tarpsniai taip pat įvairūs. Yra tų asmenų, kurie ką tik baigė aukštąsias mokyklas ir yra tų asmenų, kurie galbūt net ir baigė karjerą, pavyzdžiui, policininko.“
V.Zubraus nuomone, kai kurių specialybių atstovams naudinga baigus aukštąją mokyklą ateiti mokytis į profesinio rengimo centrą, nes aukštosios mokyklos paprastai suteikia daugiau teorinių žinių, o profesinės – praktinių įgūdžių.
„Visai neblogai, kai asmuo, baigęs kokią nors studijų programą, ateina į profesinę mokyklą, įgauna labai aiškių praktinių įgūdžių, pavyzdžiui, transporto inžineriją baigęs žmogus išmoksta, kaip vairuoti krovininius automobilius, kaip saugiau vežti krovinius, įgyja ir atitinkamus dokumentus. Toks žmogus sėkmingai gali kurti savo verslą arba dirbti įvairiose verslo įmonėse“, – tvirtina V.Zubrus.
Už antrinį mokymą gali tekti susimokėti
Svarstantiems, kuo jie galėtų užsiimti, R.Karavaitienė siūlo pirmiausia pagalvoti, kas yra mėgstama veikla, kurią žmogus sutiktų atlikti ir nemokamai. „Žmonės nelinkę labai stipriai savęs analizuoti ir galvoja, kad tas sprendimas ateis, tiesiog užsidegs lemputė ir jie supras, ką nori veikti gyvenime. Kiti ir 50 metų sulaukę nesuvokia, kas jie ir ką jie moka geriausiai. Reikėtų tiesiog paanalizuoti, ką aš veikiu, pavyzdžiui, laisvalaikiu, kas man geriausiai sekasi, net jei man už tai nemoka pinigų“, – rekomenduoja pašnekovė.
Jos nuomone, reikėtų nepamiršti, kad mokslų baigimas dar negarantuoja lengvo pragyvenimo, tačiau kai kurios profesijos yra paklausesnės. „Jeigu įsivaizduojate, kad esate tobula asmenybė ir įgavote tobulų profesinių įgūdžių, tai greičiausiai darbo rinka absorbuos visus inžinerinius gebėjimus turinčius žmones. Nesvarbu, kokia tai pramonė: maisto, medienos ar kita“, – sako R.Karavaitienė.
Ji vardija, kad itin paklausūs ir informacinių technologijų srities specialistai. Be to, vis dar išlieka populiari maisto pramonė, statybų sektorius. „Tai viskas, kas susiję su statybomis: dažymas, tinkavimas, betonavimas. Reikėtų žiūrėti į Abrahamo Maslowo poreikių piramidę. Visada bus svarbu, kad žmogus turėtų kur gyventi, ką apsirengti, ką pavalgyti, kas pasirūpintų sveikata“, – atkreipia dėmesį R.Karavaitienė.
V.Zubrus išskiria – galima įgyti pirminį profesinį mokymą, kai išmokoma visų pradinių įgūdžių, ir antrinį, kai gilinami jau turimi profesiniai įgūdžiai: „Pirminis profesinis mokymas yra nemokamas. Net ir aukštąją mokyklą baigusiam žmogui niekas nedraudžia pasirinkti pirminio profesinio mokymo.“
Jei žmogus vis dėlto norėtų įgyti antrinį profesinį mokymą, už dalį paslaugų, akcentuoja V.Zubrus, gali tekti sumokėti, tačiau paprastai šis užmokestis nėra didelis. „Pavyzdžiui, paimkime suvirintojo mokymo programą. [...] Po metų darbo įmonėje, yra galimybė tapti suvirintoju, kuris geba suvirinti sudėtingas konstrukcijas. Už tokią paslaugą reiktų sumokėti apie 300 eurų. Čia kalbame apie sudėtingą suvirinimą, kuris vertinamas laboratorijoje ir pan.“, – nurodo V.Zubrus.
Pirmą kartą galima registruotis internetu
Anot Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendram priėmimui organizuoti (LAMAPBPO) prezidento P.Žiliuko, žmonėms, turintiems aukštąjį išsilavinimą, valstybė garantuoja nemokamą mokslą profesinio rengimo centre: „Iš tikrųjų nėra kliūties, jeigu žmogus baigęs aukštąjį. Valstybė vieną kartą apmoka visas išsilavinimo ir profesijos įgijimo formas. Asmuo, turintis ar pagrindinį, ar vidurinį, ar aukštąjį išsilavinimą, ta galimybe įgyti profesinę kvalifikaciją gali pasinaudoti. Čia tik eiliškumas susimaišo gal šiek tiek.“
P.Žiliuko pastebėjimu, daugelyje Vakarų šalių žmonės pirmiausia įgyja profesinį išsilavinimą. Jis pateikia pavyzdį, kad 70 proc. Šveicarijos abiturientų pirmiausia įgyja profesinę kvalifikaciją, įsilieja į darbo rinką, o tada žinias gilina aukštojoje mokykloje.
„Galimybės tikrai plačios. Tai tikrai sveikintina, nes vienas dalykas – erudicija, intelektas, o kitas dalykas – ugdyti profesinius įgūdžius konkrečiam darbui. Tai sveikintina“, – įsitikinęs P.Žiliukas.
Nuo birželio 1 d. prasidėjo registracija LAMABPO sistemoje, kurioje pirmą kartą galima užsiregistruoti ne tik į aukštąsias Lietuvos mokyklas, bet ir į profesinio rengimo centrus. Į sistemą įtraukta 70 valstybinių profesinio mokymo įstaigų ir dvi privačios.
