Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos LINPRA prezidiumo nario Gintaro Rimšos teigimu, mitus apie aukštojo mokslo nebaigusio darbuotojo „ne prestižą“ turėtų išsklaidyti žvilgsnis į jo algalapį: „Jeigu pažiūrėtume atlyginimus, tai gero meistro, gebančio valdyti sudėtingus robotus ir kitokias skaitmenines technologijas, atlyginimas bent du kartus viršija vadybininkų ir administravimo specialistų algą“. Nepaisant to, šiemet vėl stebino didžiuliai į vadybą bei administravimą stojančiųjų skaičiai.
G.Rimša šią situaciją apibūdina kaip mūsų pačių sau pasistatytą barjerą. Mat vaikai dar mokykloje atkertami nuo technologijų, duodant jiems laisvai pasirinkti, mokytis matematikos ar ne. Žmogus dažniausiai renkasi lengvesnį kelią, o be matematikos technologinės studijos jau nėra įmanomos.
Technologiniai pokyčiai vyksta nuolat, todėl reikalingos vis naujos kompetencijos, kurias reiktų įtraukti papildomai.
„Naujoji karta nori, kad darbas būtų įdomus, kūrybingas, patrauklus. Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos planas dabar yra kurti centrus, kuriuose būtų mokoma technologinių pagrindų, robotikos. Kai žmogus po gimnazijos pamato, kokia yra technologijų ateitis, pajaučia tai savo rankomis, tai atsiranda ir potraukis studijoms. O tokia profesinio orientavimo forma, kokia egzistuoja dabar, duoda ne tokius, kokių norėtųsi, rezultatus“, – dėstė pašnekovas.
Idealiu atveju, anot LINPRA atstovo, bendrojo ugdymo mokyklose nuo mažens turėtų būti labai aiškus profesinis orientavimas. Dabar ta orientacija praktiškai nevyksta, todėl yra labai didelė atskirtis. Technologinių mokslų reikia daugiau, kad būtų žmonės, kurie dirba ir kuria pridėtinę vertę bei mokesčių pavidalu išlaiko likusią visuomenės dalį, kuri nieko nekuria, tik vartoja.
Siekiant pokyčių ir glaudesnio verslo bei švietimo bendradarbiavimo, parengti ir įteisinti nauji profesiniai standartai, atnaujintos profesinio mokymo programos tapo modulinėmis. Visi profesiniai standartai buvo rengiami aktyviai dalyvaujant darbdaviams ir iškeliant aktualias temas.
Greitai primityvus rankų darbas taps nepatrauklus, daug darbų iš mūsų perims automatinės priemonės, bet žmogus išliks be kuriuo atveju, tik jo reikės labiau prisitaikiusio.
G.Rimša neslėpė, kad aktyvius siūlymus teikę darbdaviai iš naujųjų modulinių profesinio mokymo programų turi didelių lūkesčių. „Technologiniai pokyčiai vyksta nuolat, todėl reikalingos vis naujos kompetencijos, kurias reiktų įtraukti papildomai. Tarkime, šiuolaikiniai elektromobiliai ir hibridiniai automobiliai reikalauja visiškai naujų žinių, metalo apdirbimo srityje reikalinga robotizacija ir programuojami centrai“, – sakė verslininkas.
G.Rimša sakė tikintis, kad norinčių dirbti šioje srityje padaugės, bet tai neatsitiks per dieną ar dvi. Laiko tarpas būtinas, tačiau greitai primityvus rankų darbas taps nepatrauklus, daug darbų iš mūsų perims automatinės priemonės, bet žmogus išliks be kuriuo atveju, tik jo reikės labiau prisitaikiusio.
„Tas kelias turėtų būti labiau populiarinamas ir parodomi gerieji pavyzdžiai. Nes rasti žmogų, kuris norės visą gyvenimą sėdėdamas vienoje vietoje atlikti tą pačią funkciją – užvėrimo laidelio ant kažkokio strypelio operaciją, bus vis sunkiau. Svarbu ne vien pinigai – žmonėms tiesiog nebeįdomu toks monotoniškas darbas, kurį galėtų daryti automatai“, – įsitikinęs LINPRA atstovas.
Kalbės „viena kalba“
Siekiant sukurti įmonių poreikį atliepiantį profesinį mokymą, pertvarka vykdoma ir profesinio mokymo įstaigose. Kaip ji pakeis profesinio mokymo sritį ir kokios įtakos turės patiems besimokantiems, darbo rinkai ir švietimo sistemai?
Lietuvos statybininkų asociacijos Kompetencijų vertinimo skyriaus vadovo Roberto Enciaus teigimu, pagal naująjį Statybos sektoriaus profesinį standartą, aukštesniems specialistų lygiams yra nurodyta, kad jie privalo turėti darbo patirties.
Naujoji sistema suteikė aiškumo ir galimybių specialistams greičiau įsilieti į darbo rinką.
„Tai reiškia, kad pas darbdavį specialistas jau ateis su teisingesniu bei labiau realybę atitinkančiu dokumentu. Iki naujojo profesinio standarto visą reikalingą informaciją apie specialistus pagal studijų ir profesinio mokymo programas buvo galima rasti AIKOS sistemoje. Dabar ten ieškoti jau nebebus poreikio, nes turime patvirtintas net 68 kvalifikacijas, iš kurių kiekviena turi savo unikalų kodą. Tai reiškia, kad nuo šiol mokymo įstaigos ir darbdaviai galės kalbėti „viena kalba“. Tai turėtų padėti sumažinti tokius atvejus darbo rinkoje, kai baigiama viena mokymo programa, o dirbama pagal kitą“, – komentavo R. Encius.
Anot jo, darbdaviai džiaugiasi, kad einame teisinga kryptimi, jog atsiras dar ir darbų saugos moduliai.
„Iki naujojo profesinio standarto patvirtinimo, darbdaviams reikėdavo daryti mokymo centrų darbą. Dėl didelio specialistų trūkumo rinkoje, darbdaviai tapo pasiruošę naujus darbuotojus visko išmokyti patys, nes svarbiausiu dalyku tapo – rasti norinčių dirbti ir tobulėti asmenų“, – teigė R. Encius.
Naujoji sistema, pasak pašnekovo, nei suprastino, nei supaprastino studijų programas ar profesinio mokymo įstaigų darbą, o tik suteikė aiškumo ir galimybių specialistams greičiau įsilieti į darbo rinką. Naujajame profesiniame standarte yra bendrosios, o po to jau ir specifinės kvalifikacijos. „Visai kaip ir pas medikus“, – pridūrė jis.
Nauda – visiems: ir „veiklos pasauliui“, ir darbdaviui, ir žmogui, ir švietimo sistemai
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo plėtros centras, plėtodamas nacionalinę kvalifikacijų sistemą, už kurios formavimo darbus yra atsakingas, šiuo metu pristato 16 naujai parengtų ir įteisintų profesinių standartų. Tarp jų – Prekybos sektoriaus profesinis standartas, Statybos sektoriaus profesinis standartas, Turizmo, sporto, renginių ir poilsio paslaugų sektoriaus profesinis standartas, Viešojo administravimo sektoriaus profesinis standartas ir kiti.
Profesinis standartas suprantamas kaip dokumentas, kuriame nurodoma, kokios kvalifikacijos sutinkamos konkrečiame ekonominės veiklos sektoriuje, aprašomas jų turinys ir įgijimo būdai. Profesinius standartus galima apibrėžti ir kaip veiklos pasaulio deklaraciją apie darbo rinkoje paklausias kompetencijas – instrumentą, reikalingą žmogiškųjų išteklių rengimo kokybei užtikrinti. Taigi, profesiniai standartai yra formali veiklos pasaulio ir švietimo sistemos sutartis dėl darbo pasauliui reikalingų specialistų rengimo.
Valstybės lygmeniu nustatyti profesiniai standartai vadinami nacionaliniais. Tuo pabrėžiama, kad šie standartai yra vieningi visoje šalyje, suderinti su nacionalinėmis darbdavių ir profesinių sąjungų organizacijomis, patvirtinti įgaliotos valstybinės institucijos ir naudojami visose mokymo bei kvalifikacijų vertinimo ir pripažinimo institucijose.
Profesinius standartus galima apibrėžti kaip veiklos pasaulio deklaraciją apie darbo rinkoje paklausias kompetencijas.
Pagrindinė profesinių standartų funkcinė paskirtis – informuoti švietimo įstaigas apie veiklos pasaulio poreikius ir reikalavimus kvalifikacijų ir mokymo bei studijų programų turinio požiūriu. Tai svarbiausias profesinių standartų rengimo tikslas.
Tai toli gražu nėra vien pokyčiai „popieriuje“, bet ir akivaizdi nauda. Veiklos pasauliui atsiranda galimybė informuoti švietimo sistemą apie ūkyje realiai egzistuojančias ir ūkio funkcionavimo užtikrinimui būtinas kvalifikacijas ir jų turinį.
Darbdaviams tai galimybė tikėtis labiau darbo rinkos poreikius atitinkančios darbo jėgos, mažinančios profesinę veiklą pradedančių absolventų adaptacijos darbo vietoje kaštus (papildomus kaštus dėl priimtų į darbą absolventų papildomo mokymo); galimybė kurti skaidrią kompetencijų lygiu, jų pasiūla bei paklausa darbo rinkoje pagrįstą darbo apmokėjimo sistemą.
Švietimo sistemai: galimybė tobulinti ir rengti naujas profesinio mokymo ir studijų programas, labiau atitinkančias darbo rinkos poreikius, tokiu būdu didinant teikiamų profesinio mokymo paslaugų efektyvumą; tobulinti neformaliuoju, praktinės patirties būdu ir savarankiškai įgytų kompetencijų vertinimo ir pripažinimo sistemą.
Yra ir asmeninė nauda: profesinio orientavimo priemonė jaunimui; kvalifikacijos tobulinimo gidas karjeros siekiantiems specialistams; persikvalifikavimo gidas asmenims, planuojantiems keisti ar įgyti gretimą turimai kvalifikaciją, siekti neformaliuoju ir savišvietos būdu įgytų kompetencijų pripažinimo.
Modulinis mokymas suteikia laisvę
Kvalifikacijų ir profesinio mokymo ir plėtros centras yra atsakingas už profesinio mokymo programų rengimą ir atnaujinimą. Iš viso, nuo modulinio profesinio mokymo įgyvendinimo pradžios, šis centras kartu su švietimo teikėjais ir darbdaviais yra parengęs 147 kvalifikacijoms įgyti modulines profesinio mokymo programas.
Modulinė profesinio mokymo programa yra suprantama kaip dokumentas, kuriuo vadovaujantis yra vykdomas profesinis mokymas. Ši mokymo programa yra sudaryta iš savarankiškų privalomųjų ir pasirenkamųjų modulių atsižvelgiant į kvalifikacijos specifiką ir asmens bei darbo rinkos poreikius, ją baigus suteikiama kvalifikacija ar jos dalis.
Modulinės profesinio mokymo programos padeda užtikrinti profesinio mokymo prieinamumą bei patrauklumą, skatina profesinio mokymo lankstumą. Modulinis mokymas sudaro sąlygas kvalifikaciją įgyti nebūtinai mokantis visą profesinio mokymo programą nuosekliai, ją galima pasiekti dalimis, mokantis pagal atskirus modulius. Tai leidžia sparčiau įsilieti į darbo rinką, po kiek laiko sugrįžti į profesinio mokymo įstaigą mokytis naujų kompetencijų ir įgyti norimą kvalifikaciją. Moduliniame mokyme įvairiais būdais įgytus įgūdžius, kompetencijas besimokantieji gali įsiskaityti, taip sutrumpindami savo mokymosi laiką. Modulinis mokymas suteikia laisvę judėti, keisti ir mokytis tos pačios specialybės kitoje profesinio mokymo įstaigoje.
Modulinis mokymas ypač patrauklus suaugusiesiems, kurių dauguma jau turi profesijas ir siekia pasitobulinti. Tokie žmonės esą turi galimybę prisijungti prie besimokančiųjų bet kuriuo metu, išmokti naujos technikos, naujų įgūdžių.
Modulinis mokymas didina ir besimokančiųjų motyvaciją, nes mokymosi turinys yra išgrynintas, geriau suvokiama, kodėl to mokomasi. Kvalifikacijos kompetencijos įgyjamos dalimis, besimokantysis po kelių savaičių mokymosi realiai gali išbandyti save darbo rinkoje. Mokymasis moduliais leidžia profesiniam mokymui lanksčiau reaguoti į darbdavių poreikius.
Profesinio mokymo teikėjas, atsižvelgdamas į darbo rinkos poreikį, gali savarankiškai keisti iki 15 proc. profesinio mokymo programos turinio. Pasirenkamieji moduliai leidžia profesinio mokymo programos turinį papildyti papildomomis kompetencijomis, kurios atlieptų regiono darbdavių poreikius ir padėtų kvalifikaciją įgijusiam asmeniui integruotis į darbo rinką. Taip pat darbdaviai dalyvauja profesinio mokymo programų rengime, pasitelkiami ir atliekant jų vertinimą.
Modulinės profesinio mokymo programos yra tinkamos jas įgyvendinti pameistrystės būdu. Tokiu atveju darbdavys, priimdamas pameistriu besimokantįjį, sudarydamas jam sąlygas derinti darbą įmonėje su mokymusi profesinio mokymo įstaigoje, turi visas galimybes „užsiauginti“ sau darbuotoją, kas yra naudinga abiems pusėms.
