„Dabartinė ministerijos politinė vadovybė nėra įsigilinusi į švietimo sistemos ilgametes problemas ir nesugeba kompleksiškai jų spręsti, bandoma apsimesti, kad problemų nėra ir nustumti sprendimus vėlesniems laikams“, – sako LŠMPS pirmininkas Egidijus Milešinas.
E.Milešinas atkreipia dėmesį, kad 2018 m. priimtame Vyriausybės nutarime nustatyta, kad 1-4 klasėse privalo būti ne daugiau kaip 24 mokiniai, 5-10 klasėse ir gimnazijos I-IV klasėse ne daugiau kaip 30 mokinių.
„Po 2018 metais priimto nutarimo dėl mokymo lėšų apskaičiavimo, paskirstymo ir panaudojimo tvarkos aprašo, buvo žodžiu susitarta, kad nustatomas ketverių metų pereinamasis laikotarpis, kada dar buvo leidžiama formuoti didesnes klases, jas „nuauginant“. Šis laikotarpis baigėsi šiemet. Savivaldybės ir mokyklos turėjo užtektinai laiko pasiruošti, tačiau Vyriausybė, matydama, kad situacijos švietimo sistemoje nevaldo, tikslių duomenų neturi, kontrolės įgyvendinti nesugeba, nusprendė užmerkti akis prieš savivaldybių ir mokyklų vadovų savivalę ir teisės aktų nesilaikymą“, – sako E.Milešinas.
Pasak LŠMPS pirmininko, Vyriausybės nutarimu nustatytų klasių komplektavimo taisyklių nesilaikymas lemia ir viso mokyklų tinklo problemas.
„Savivaldybės užmerkia akis prieš mokyklų vadovų daromus pažeidimus. Galiu pateikti pavyzdį, kaip mokyklų vadovai gudrauja. Oficialiai deklaruojami keturi klasių komplektai, už juos gaunamas finansavimas, tačiau realiai mokiniai suskirstyti ir mokosi trijose klasėse. Taip vienose mokyklose mokiniai sugrūdami, o kitoms jų nebelieka“, – teigia E.Milešinas.
ŠMSM duomenimis, 2021-2022 m. Lietuvoje buvo suformuoti 669 per dideli 1-4 klasių komplektai, kuriuose mokėsi ne mažiau kaip 16 745 pradinukai, 95 per dideli 5-10 klasių komplektai su ne mažiau 2 945 mokiniais ir 37 per dideli III-IV gimnazijos klasių komplektai su ne mažiau kaip 1 147 mokiniais.
„Švietimo, mokslo ir sporto ministrės neveiklumas ir neryžtingumas lemia, kad švietimo sistemai skiriamas finansavimas naudojamas neefektyviai. Savivaldybės ir mokyklų vadovai nesilaiko galiojančių teisės aktų, mokytojai negauna adekvataus atlyginimo, o mokinių rezultatai kenčia“, – tvirtina LŠMPS pirmininkas E.Milešinas.
J.Šiugždinienė: akių neužmerksime
Švietimo ministrė komentare BNS tvirtino, kad ministerija ėmėsi „ryžtingų veiksmų“, kad nebebūtų sudaromos per didelės, jungtinės, ar per mažos klasės, tam numatyta ir mokyklų skatinimo sistema, tačiau pabrėžė, kad už taisyklių laikymąsi atsakingos pačios mokyklos ir jų steigėjai – savivaldybės.
Pasak jos, Mokyklų tinklo kūrimo taisyklės numato, kad, pavyzdžiui, pradinukų klasėje negali būti daugiau nei 24, tad, pavyzdžiui, esant 26 pirmokams, skiriamos lėšos dviem vidutinio dydžio (12-20 mokinių) klasių komplektams, kuriose turėtų mokytis po 13 mokinių, arba proporcijos gali būti ir kitokios.
„Jau prieš keletą metų buvo priimtas sprendimas dėl griežtos klasių komplektavimo taisyklės, nustatant didžiausią leistiną mokinių skaičių klasėje. Pasiektas sutarimas su savivaldybėmis, kad per didelės klasės turėtų nuaugti, deja, matome įvairią praktiką“, – sakė ministrė.
„Už klasių komplektų skaičiaus nustatymą yra atsakingi mokyklų savininkai, taigi dažniausiai - savivaldybės, už klasių sudarymą - mokyklos. Tikrai neužmerksime akių į per dideles klases. Žinoma, turime įvertinti ir tai, jog į esamas klases (daugiausia didžiausiuose miestuose) teko priimti apie 10 000 mokinių iš Ukrainos“, – nurodė ji.
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinė sąjunga vienija daugiau nei 11 tūkst. narių visoje Lietuvoje.
