Profsąjungų atstovai: prezidentės pataisos pagrindinių problemų nesprendžia

„Pats siūlymas pataisų negali išspręsti streiko problemos, mes nežinome, ar toms pataisoms pritartų Seimas“, – BNS penktadienį sakė streikuojančios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Andrius Navickas.

Jis teigė prezidentės pataisas vertinantis kaip „žingsnį į diskusiją“.

„Labiau variantas būtų stabdyti etatinį apmokėjimą, tada nuo sausio 1-osios reikia didinti koeficientus, taip pat atsižvelgti į prezidentės ir į visus kitus siūlymus, sudaryti ekspertų grupę, kuri supranta švietimo sistemą, ir parengti naują etatinio apmokėjimo sistemos modelį iki rugsėjo 1-osios“, – kalbėjo A.Navickas.

Prezidentė susitiko su švietimo profesinių sąjungų atstovais

+25

Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius, komentuodamas prezidentės registruotas pataisas, BNS sakė, kad „pirmas įspūdis labai savotiškas“.

„Nei mūsų ekspertai, nei aš pats detaliai nežiūrėjome, bet pirmas įspūdis labai savotiškas, nes tikrai nepalies esminių detalių, dėl kurių kilo nepasitenkinimas mokyklose ir streikas“, – sakė jis.

A.Jurgelevičius teigė pritariantis principui mažinti darbo bendruomenei valandų skaičių.

„Ir anksčiau buvo aišku, ir dabar dar labiau paryškėjo, kad mokytojo darbas iš esmės yra vesti pamoką ir dirbti su mokiniais. O visi kiti darbai, kuriuos mokytojai dirbdavo mokykloje, mano manymu ir daugelio mano kolegų manymu, buvo dirbtinai primesti mokytojams ir ne visiškai prasmingi“, – teigė A.Jurgelevičius.

Jis išreiškė viltį, kad ilgainiui mokytojo pareigose liks tik darbai, susiję su pamokų vedimu ir rengimusi joms plačiąja prasme.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį Seimui ypatingos skubos tvarka pateikė įstatymų pataisas, turinčias palengvinti etatinio apmokėjimo įgyvendinimą.

Vidmanto Balkūno / 15min nuotr./Švietimo ir mokslo ministerijoje vyksta mokytojų streikas

Prezidentės pateiktos įstatymų pataisos siūlo paprastesnę etatinio darbo užmokesčio struktūrą, nustatant dvi mokytojų veiklos kategorijas: viena jų susijusi su pamokomis bei pasirengimu joms, kita – su veikla mokyklos bendruomenėje, paties mokytojo profesiniu tobulėjimu.

Šiuo metu šios veiklos išskaidytos į vadinamąsias tris kišenes, t. y. kontaktines valandas (pamokas), nekontaktines valandas (pasirengimą pamokoms, darbų taisymą) ir darbą bendruomenei. Pagal dabartinę redakciją, veikla bendruomenei gali sudaryti iki pusės mokytojo etato.

Prezidentės pataisos nustato kitas proporcijas, kiek mokytojo etate sudaro pamokos, pasirengimas pamokoms, mokinių darbų taisymas ir veikla bendruomenei.

Būtų nustatoma, kad pagal bendrojo ugdymo programą dirbančio mokytojo darbo laikas per savaitę yra 36 valandos. Iš jų 30 valandų sudarytų pamokos, pasirengimas joms, mokinių pasiekimų vertinimas, o 6 valandos būtų susijusios su veikla mokyklos bendruomenei ir profesiniu tobulėjimu.

Viena iš šalies mokytojus vienijančių profesinių sąjungų ketvirtą savaitę streikuoja dėl etatinio mokytojų apmokėjimo tvarkos, įsigaliojusios nuo rugsėjo.

Keliasdešimt Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjungos pedagogų, reikalaudami derybų, daugiau nei savaitę nakvoja Švietimo ir mokslo ministerijos patalpose.

Ministerijoje liekantys mokytojus aplankė R.Masiulis

+18

Profsąjunga reikalauja penktadaliu didinti mokytojų atlyginimų koeficientus, taip pat didinti nekontaktinių valandų skaičių priešmokyklinio ir ikimokyklinio ugdymo pedagogams, naikinti pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, mažinti klases.

Vyriausybė sako, kad įgyvendinti visus profsąjungos reikalavimus papildomai kainuotų apie 300 mln. eurų, bet protestuojantieji teigia, kad šie skaičiai – išpūsti.

Premjeras šią savaitę iš pareigų atstatydino švietimo ir mokslo ministrę Jurgitą Petrauskienę. Laikinai ŠMM vadovaus susisiekimo ministras Rokas Masiulis.

Daugiau naujienų apie mokytojų streiką skaitykite čia.