G.Sarafinas kartu su žurnaliste Jone Kučinskaite trečiadienį nuotolinės spaudos konferencijos metu pristatė švietimo įstaigų reitingus. Redaktorius pakomentavo ir tai, kaip Lietuvos mokykloms sekėsi prisitaikyti prie karantino sąlygų ir būtinybės mokytis nuotoliniu būdu.
Kai kam, anot jo, tai pavyko labai gerai, o kai kas esą iki šiol neįdeda daug pastangų, kad jaunuoliai susidomėtų mokslu.
„Kai kurios mokyklos online pradėjo dirbti jau po dviejų dienų po karantino paskelbimo – tiek Vilniaus „Saulės“ gimnazija, Kauno Jėzuitų. Kitos gimnazijos puikiai įsibėgėjo per vaikų atostogas – per dvi savaites.
Šiandien tenka bendrauti su daugybe mokyklų įvairiose platformose, daug paskaitų, pamokų – po tris, penkias per dieną, viskas vyksta sklandžiai. Bet yra mokyklų ir šiandien, tai yra, praėjus dviems mėnesiams, kurios ir šiandien dar nėra pasiruošusios nuotoliniam mokymui. Mokytojai tiesiog surašo užduotis į elektroninį dienyną, mokiniai jas atlieka, kaip supranta, arba kaip nesupranta, ir tiek žinių. Ir tai yra mokslai. Tiksliau – mokslų imitavimas“, – teigė G.Sarafinas.
Nuomonę apie tai, kaip mokyklos tvarkosi su nuotoliniu mokymu, jis teigė susidaręs pagal tų mokyklų internetines svetaines.
„Atsidarius bet kurios mokyklos interneto svetainę galima pamatyti elementarius, bet didžiulius, skirtumus. Vien svetainę atsidarius matosi, kad vienos mokyklos pasirengė nuotoliniam mokymui puikiai ir dirba tobulai. Pavyzdžiui, jeigu atsidarytumėt Palangos senosios gimnazijos svetainę, matytumėt, ko neregėję. Matyti, kad dirbama vaikams, stengiamasi, kad jie neįgytų kažkokių spragų, kad jie mokytųsi maksimaliai, su didele pagalba.
Kai kurių mokyklų svetainėse daug daugiau dėmesio šiandien skiriama mokinių maitinimui, o ne vaikų mokymui nuotoliniu būdu.
Kitose interneto svetainėse regėti didelis atsipūtimas, toks letargo miegas, matosi, kad niekas nepersistengia. Kai kurių mokyklų svetainėse [...] daug daugiau dėmesio šiandien skiriama mokinių maitinimui, o ne vaikų mokymui nuotoliniu būdu. Tai parodo mokyklos prioritetus, ir kaip jos žiūri į tuos vaikus“, – teigė G.Sarafinas.
To pasekmės, anot jo, – prastesni mokinių pasiekimai ateityje ir didesnė skirtumų praraja tarp atskirų Lietuvos mokyklų: „Tie skirtumai yra ir technologiniai, ir vadybiniai, ir mokytojų, ir mokinių, ir motyvacijos. Viskas labai stipriai skiriasi.“
Išvadą, kad dalies mokinių pasiekimai prastės, žurnalo redaktorius teigė darantis pagal tai, kad nemotyvuoti mokiniai nėra įtraukiami, sudominami, beveik nebeliko popamokinių konsultacijų, o dalykų mokymosi spragos esą tik kaupiasi.
„Iš tikrųjų motyvuotų mokinių pasiekimai nesuprastės, nes motyvuoti mokiniai dabartinėmis galimybėmis net džiaugiasi, jie tiesiog mėgsta dirbti tyloje, ramybėje ir tokią galimybę namuose turi, tai jų pasiekimai netgi pagerės.
Bet motyvuoti mokiniai sudaro nuo ketvirtadalio iki trečdalio kiekvienos mokyklos jaunuolių. Dauguma, vis dėlto, tie vidutiniokai ir nemotyvuotieji. O nemotyvuotieji šiandien turi galimybę nesimokyti, imituoti mokymą, sukontroliuoti jų nėra jokių šansų, jie apgaudinėja mokytojus, vadovus ir ką tik nori“, – aiškino G.Sarafinas.
-
Universitetams bus rekomenduojama naujus mokslo metus pradėti rugsėjo viduryje
-
Ministras: Lietuvoje darželius lanko daugiau nei 500 vaikų, dirba beveik 800 darbuotojų
-
Švietimo įstaigų reitingai: gėdos lenta, mokykla, kurioje 2 vaikai, ir tūkstančiai eurų, kurie neatsiperka
-
Ministras: darželiai nebūtų pajėgūs priimti visų vaikų, grįžtančių srautas augs tolygiai
ŠMSM tikina, kad visos šalies mokyklos galiausiai įveikė nuotolinio mokymo iššūkį: „Visos mokyklos jau įprato, vienos greičiau, kitos kiek vėliau, bet visos susidorojo su nuotolinio mokymo iššūkiu.“
Tiesa, sunkumų bandant sudominti nemotyvuotus jaunuolius, panašu, tikrai vis dar yra.
„Sudėtingiausia yra įtraukti mažiau motyvuotus mokinius, ypač jei trūksta šeimos palaikymo. Tačiau tai nėra tik nuotolinio mokymo problema – mokinių motyvavimas aktualus ir dirbant įprastai, klasėje, tik tuomet lengviau pasiekti mokinius, jų tėvus“, – atsakyme 15min nurodė ministerija.
Lietuvoje paskelbus karantiną dėl koronaviruso, nuotolinis mokymas vystomas nuo kovo 30-osios. Palaipsniui švelninant karantino sąlygas, keičiasi ir ugdymo tvarka: nuo gegužės 18-osios atsidaro darželiai, nuo birželio planuojama leisti sugrįžti į mokyklas. Tai ypač aktualu abiturientams.
