Socialinių inovacijų programos „ChangeMakers‘ON“ savanorė Miglė Jonaitytė atvirauja: prasminga veikla įkvepia, suteikia profesinės patirties ir leidžia pažinti įvairiaspalvį pasaulį.
– Socialinių inovacijų ir verslumo programoje „ChangeMakers‘ON“ savanoriauji jau šešis mėnesius. Už ką esi atsakinga šiame projekte, kokias užduotis atlieki savanorystės metu?
– Ši savanorystė man suteikia daug tarptautinės patirties: galimybę praplėsti kontaktų lauką užsienyje, iš arti pamatyti, kaip organizuojami tarptautiniai renginiai. „ChangeMakers‘ON“ programoje misiją tiek pat laiko atlieka ir prancūzai Thibault bei Cecilija. Visą šį laiką mano pagrindinė užduotis ir buvo juos supažindinti su Lietuvos kultūra, informacijos paieška. O labiausiai nustebino tai, kad atsirado mano platesnis suvokimas, kokia įvairi yra mūsų visuomenė. Atlikusi apklausą patyčių tema pastebėjau, kad kai kurios mažumos visiškai nesijaučia visuomenės dalimi. Jos yra paliktos nuošalėje.
– Kaip manai, kodėl verta moksleiviams ir studentams savanoriauti? Kuo tai naudinga jaunam žmogui?
– Manau, kiekvienas moksleivis turėtų išbandyti savanorystę. Kartą teko dalintis savo savanorystės patirtimi susitikime su Priekulės jaunimu ir mokytojomis. Viena mokytoja teigė, kad savanorystė yra iš dalies savanaudiška veikla. Darydamas gera kitam, tu pats pasijauti geriau, ir su šiuo teiginiu aš taip pat galiu sutikti. Dažnai jaunas žmogus jaučiasi nepritapęs prie visų ir savanorystė gali padėti įsitraukti į bendruomenę, pažinti ir ugdyti save. Kiekviena programa, į kurią jaunas žmogus įsitraukia, yra unikali ir iš kiekvienos galima ką nors naujo išmokti.
– Kodėl tave sudomino savanorystė būtent „ChangeMakers‘ON“ programoje? Koks tavo ryšys su socialinėmis inovacijomis, startuolių ekosistema?
– Tuo metu, kai ieškojau kur savanoriauti, nebuvo nei vienos programos, kuri būtų susijusi su socialiniu verslu ir jo kūrimu. Būtent todėl ir pasirinkau „ChangeMakers‘ON“. Taip pat labai norėjau tobulinti savo kompiuterinį raštingumą. Mano pačios ryšys su socialinėmis inovacijomis savanorystės pradžioje buvo mažas. Žinojau tik tai, kad jos egzistuoja, bet niekada nesistengiau daugiau apie tai sužinoti. Savanorystė „ChangeMakers‘ON“ programoje puiki galimybė giliau pažvelgti į startuolius. Iš tikrujų atsirado pagarba tiems, kurie išdrįsta ką nors kurti ir daryti gera visuomenei. Tai reikalauja labai daug pastangų, strategavimo ir ryžto.
Labiausiai „krenta į akį“ ekologijos problemos: žmonių neatsakingumas rūšiuojant šiukšles, šiukšlinimas miškų vietovėse.
– Savanoriaudama „ChangeMakers‘ON“ programoje susipažinai su įvairiais žmonėmis. Tarp jų – ir įvairių profesijų užsieniečiais. Ar pavyko susirasti naujų draugų? Kaip užsieniečiai vertina Lietuvą?
– Mano nuomone, kiekvienas užsienietis, su kuriuo man teko bendrauti, vertina Lietuvą įvairiai. Vieni, labai mėgsta Lietuvą ir jos kultūrą, žmones. Kiti į ją žvelgia kritiškiau ir daugiausiai yra nusivylę, kad Lietuvos gyventojai yra labai užsisklendę, vengia bendrauti, dažnai atrodo pikti. Pirmą kartą, kai žiemą Kauno centre rengiau ekskursiją prancūzams Thibault ir Cecilijai, jiems buvo keista, kad vakaro metu miesto centre nėra beveik jokių žmonių. Tai parodo, kaip skiriasi įvairios kultūros: tai, kas normalu mums, nebūtinai bus priimtina kitiems. Su prancūzais labai susibendravome, tad bus liūdna, kai baigsis jų misijos laikas. Per šį pusmetį kartu išties nuveikėme daug: ne tik kartu dalyvavome ChangeMakers‘ON renginiuose, bet ir kartu stebėjome Žalgirio varžybas, ėjome į įvairias šventes ir minėjimus. Jiems tai labai patiko. Kiekvienam susitikimui ruošdavausi ir stengdavausi papasakoti apie Lietuvą, tai kas būtų įdomu išgirsti ir man, pradėjau domėtis mūsų šalies papročiais ir istorija.
– Galbūt nuolat būnant tarp socialinių inovatorių ir pačiai kilo minčių generuoti savo idėjas technologijų ir socialinių inovacijų srityse?
– Kilo daug minčių ir ateityje tikrai norėčiau sukurti ką nors naudingo visuomenei. Taip pat išdrįsau sudalyvauti Erasmus + programoje. Tad rudens pabaigoje galėsiu kaip lyderė dar daugiau pasimokyti apie socialinius verslus būdama Švedijoje.
– Kokias socialines problemas pastebi gimtajame Kaune? Kokios iniciatyvos padėtų jas išspręsti?
– Labiausiai „krenta į akį“ ekologijos problemos: žmonių neatsakingumas rūšiuojant šiukšles, šiukšlinimas miškų vietovėse. Pokytį aplinkoje kuriantis startuolis „Kūrybos kampas 360°“ stengiasi kovoti su šia problema, skatina kurti sveikesnę ir švaresnę aplinką. Taip pat žygis pėsčiomis „Už švarią Lietuvą“ man parodė, kad mūsų visuomenėje šiukšlinimas yra labai didelė problema. Kita socialinė problema yra didelis svaigalų vartojimas. Tai mane liūdina, nes dauguma jaunuolių alkoholį supranta kaip būdą pabėgti nuo kasdienybės, pamiršti savo problemas. Taip pat alkoholis mūsų visuomenėje yra suprantamas kaip įrankis padedantis bendrauti su žmonėmis. Šiai problemai spręsti yra keletas organizacijų. Atviras jaunimo centras „Vartai“ užsiima su jaunų žmonių užimtumu, o LJS „Žingsnis“ yra organizacija, kurios pagrindinis tikslas yra skatinti nevartoti svaigalų. Paskutinė problema, kurią man tenka matyti savo kasdienybėje, tai bendruomeniškumo trūkumas ir šiuo metu „Fluxus Labas!” programa siekia suartinti kaimynus ir nepažįstamus, kad visi taptume bendruomenės dalimi.
– Kaip moksleiviai įsitraukia į socialinę veiklą Kaune? Ar švietimo bendruomenei svarbu, kokioje aplinkoje gyventi ir kaip jie prisideda prie jos gerinimo? Pvz. rūšiuoja šiukšles, diskutuoja apie lyčių lygybę ar kt.
– Mano mokykloje moksleiviai yra skatinami aukoti įvairioms prieglaudoms, vyksta įvairios akcijos, pavyzdžiui, apsilankymas senelių namuose, kalėdinių atvirukų kūrimas senoliams. Kiekvienais metais 9-11 klasių moksleiviai eina tvarkyti teritoriją aplink savo mokyklą, kurios metu tikiuosi priverčia susimąstyti, kaip svarbu neteršti savo aplinkos. Aš manau, kad švietimo bendruomenei yra svarbu kokioje aplinkoje gyvename. Mokytojos stengiasi nešvaistyti popieriaus, rūšiuoja, skatina vaikus nenaudoti be reikalo elektros. Pamokų metu diskutuojame apie taršą, diskriminacija lyties orientacijos atžvilgiu, anglų pamokų metu bendraudami aptardavome mums svarbias socialines problemas.
– Rudenį planuoji studijuoti Teisę Vytauto Didžiojo universitete. Kaip manai, kokius savanorystėje įgytus įgūdžius ar žinias panaudosi savo profesijai?
– Vienas iš vertingiausių įgytų įgūdžių man, tai gebėjimas drąsiai bendrauti su įvairaus amžiaus žmonėmis, nes bendrauti tenka visuomet ir mokėjimas tinkamai prieiti prie žmogaus visada yra parankus. Patobulinau savo anglų žinias, kurios padės lengviau mokytis tarptautinę teisę. Taipogi pagerinau kompiuterinio raštingumo įgūdžius, kurie šiuolaikinėje visuomenėje yra labai reikalingi.
– Ačiū už pokalbį.
