Protestuodami prieš valdžios neveiksnumą, dėstytojai ėmėsi šaržo – išrado Popierinį Ministrą

Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto darbuotojų profsąjungos narė Aistė Kučinskienė 15min pasakojo, kad idėja sukurti Popierinį Ministrą kilo minėtos profsąjungos ir judėjimo „Paskutinis prioritetas“ nariams.

„Buvo generuojamas bendras idėjų katilas, kaip būtų galima parodyti savo nepasitenkinimą švietimo ir mokslo sistema be jokių agresyvių veiksmų, pasipiktinimų, bet kad būtų atkreiptas dėmesys“, – teigė ji.

Neveiksnumas ir darbo imitacija

Kuriant Popierinį Ministrą, nesistengta imituoti konkretaus Vyriausybės nario, tikino A.Kučinskienė, ir pridūrė, kad jis – valdžios atstovo simbolis. Nors purpurinis kaklaraištis ir šukuosena primena A.Monkevičių.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Algirdas Monkevičius

„Neretai valdžios žmonės apskritai yra popieriniai perkeltine prasme – kaip tuščia vieta“, – kalbėjo akcijos šalininkė.

Antradienio popietę Poną Popierinį Ministrą buvo galima pamatyti greta Vilniaus universiteto centrinių rūmų.

„Jis stebi, ar universitete vyksta darbas, nes yra išsigandęs, kad dėstytojai į darbą gali neateiti“, – apibūdino A.Kučinskienė.

Ponas Popierinis Ministras feisbuke pristatomas kaip kartoninė lėlė be veido: „Jos pagrindinė veikla – užimti Ministro Kėdę ir imituoti darbą, kaip antai, rimtu veidu dalyvauti diskusijose, kalbėti nieko nepasakant, reikšti gerus norus be mažiausios intencijos paremti juos konkrečiais veiksmais. Tokių Popierinių Ministrų neveiksnumas užtikrina status quo, jų dėka dešimtmečius tęsiasi tariamos reformos, bet nevyksta jokie esminiai pokyčiai švietimo, aukštojo mokslo, sveikatos apsaugos, vidaus reikalų ir kitose viešojo sektoriaus sferose.“

Tokių Popierinių Ministrų neveiksnumas užtikrina status quo.

A.Kučinskienė: mokslininkų algos – pasityčiojimas

Švietimo bendruomenės nepasitenkinimas, anot A.Kučinskienės, kyla ir dėl kitų metų biudžeto projekto bei švietimo sektoriui planuojamo finansavimo.

„Ne tik mokytojų, bet ir mokslininkų bei dėstytojų finansinė situacija yra apgailėtina. Akademinėje srityje būdama jau keliolika metų matau, kaip ji vis blogėja ir blogėja. Reikia pripažinti, kad žmogus, investavęs į savo studijas, baigęs doktorantūrą, apsigynęs disertaciją, įėjęs į darbo rinką kaip vienas iš perspektyvių visuomenės narių, ir uždirbantis 500, 600 ar 700 eurų – tai yra kažkoks pasityčiojimas. Šita akcija yra tarsi pribrendęs vaisius tos kasdienės situacijos, kurioje gyvena mokslo darbuotojai ir dėstytojai“, – apibendrino ji ir pažymėjo, kad protesto akcijų šią savaitę vyks ir daugiau.

Trečiadienį prie Vyriausybės vyko socialinė akcija-demonstracija „Diplomas už Ačių“, vėliau – akcija „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“ – mokslininkai raginti pasirinktam parlamentarui įteikti autorinį straipsnį kartu su reikalavimų sąrašu.

Ketvirtadienį dėstytojai, mokslininkai, neakademiniai darbuotojai planuoja jungtis prie dviejų valandų įspėjamojo streiko. Jį, įvertinę kitąmet numatomą finansavimą švietimo sektoriui, paskelbė mokytojai.

Ne paskutinis koziris

„Mes tikimės, kad ši savaitė gerbiamiems politikams padės pabusti. Savo ruožtu žinome, kad tai – ne paskutinis koziris. Juk galimas ir streikas, galima ir masinė stojimo į profesines sąjungas banga“, – perspėjo VU Filosofijos fakulteto profesinės sąjungos pirmininkė Rūta Žiliukaitė.

„Mes turime ieškoti tokių masinio protesto formų, kurios padėtų mūsų politikams susivokti. Čia – atsibudimo reikalas. Jei tikrai demonstruoja visišką nesusivokimą toliau palikdami visą sektorių taip, kaip ir yra. Vizijos nėra“, – pridūrė ji.

Žygimanto Gedvilos / 15min nuotr./Rūta Žiliukaitė

R.Žiliukaitė paneigė, kad vykdant akciją „Nunešk Seimo nariui savo straipsnį“ siekiama paveikti už ar prieš biudžetą balsuosiančius parlamentarus. Akcija, anot jos, turėtų paskatinti politikus pamąstyti apie savo retoriką.

„Mūsų politikai, kada kalba viešai, nevengia menkinti dėstytojų ir mokslininkų. [...] Jie sako: pasižiūrėkit, jie gi neefektyvūs, jie dirba nekokybiškai. Jeigu tu teigi, kad dirba nekokybiškai, mes, kaip mokslininkai, galime atnešti savo tarptautinio lygio publikacijas, darbus. Politikai turi jausti atsakomybę už savo retoriką“, – pabrėžė profsąjungos lyderė.

Susitarė dėl 10 proc., reikalauja 20 proc.

Protestą skelbiantys dėstytojai reikalauja, kad kitąmet dėstytojų ir mokslininkų atlyginimas didėtų bent 20 proc. Į kolektyvinę švietimo šakos sutartį, ant kurios švietimo ministro parašo kol kas nėra, buvo įtrauktas kuklesnis tikslas – nuo kitų metų kasmet didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., kad 2025-aisiais šių darbuotojų vidutinis darbo užmokestis sudarytų 150 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio.

Tačiau Vyriausybė net ir šio siekio įgyvendinimui 2020-ųjų biudžeto projekte lėšų nenumatė. Jų nesiūlo atrasti ir projektą apsvarstęs Biudžeto ir finansų komitetas.

Ar atlyginimų augimas 10 proc. taisytų situaciją?

Taisytų situaciją vien dėl to, kad būtų paisoma bent vieno susitarimo, kuris egzistuoja.

„Taisytų situaciją vien dėl to, kad būtų paisoma bent vieno susitarimo, kuris egzistuoja. Tai yra elementarus polinio pažado paisymas“, – atsakė R.Žiliukaitė.

Nors, jos įsitikinimu, mokslininkų bendruomenės finansinės padėties tai esmingai nepakeistų: „Ką duotų tas 10 proc.: vidutinis darbo užmokestis kils, jis palaikys dėstytojų atlyginimus tokiame pačiame lygmenyje. Link tos vizijos, apie kurią čia kalbama, nėra nė trupučio pasistūmėjimo.“

Po pirmojo svarstymo Seimas biudžeto projektą grąžino tobulinti ir subalansuoti Vyriausybei. Čia jis gali keistis.