Trečiadienį švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė ir Lietuvos profesinių sąjungų atstovai tarėsi dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio koregavimo.
J.Petrauskienė: siūlymai bus įforminti
Švietimo ir mokslo ministrės teigimu, profesinių sąjungų išsakyti siūlymai buvo susiję su proporcijomis, kurios yra skiriamos pasirengimui pamokoms, kriterijais, kaip formuojamas mokytojo etatas, pagalbos mokytojui specialistų apmokėjimu, mokymu namuose, finansavimu specialiosioms mokykloms.
„Visi šitie siūlymai, kuriuos kartu aptarėme kaip tobulinti – ar teisės aktus, ar išaiškinimus – bus šiandien įforminti protokoliniu susitarimu.
Taip pat siūlome papildyti kolektyvinės sutarties priedą, kuriame atsispindėtų profesinių sąjungų siūlymai“, – po pasitarimo kalbėjo J.Petrauskienė ir pridūrė, kad su įstatymų tobulinimu yra susiję siūlymai dėl mokytojui skiriamo laiko pasirengimui pamokoms ir švietimo pagalbos specialistų.
„Teiksime siūlymus, kad pakeitimai būtų pateikti iki šių metų pabaigos“, – pažymėjo ministrė.
Informacija apie konkrečius susitarimus – čia.
Kolektyvinę sutartį šešios profesinės sąjungos pasirašė 2017-ųjų lapkritį. A.Navicko vadovaujama profesinė sąjunga jos nepasirašė.
Bus įvertinti mokytojai, kurie pamokoms ruošiasi daugiau
„Iš esmės visi siūlymai pagal savo dvasią yra vienodi, nes problemą mes matome vienodai“, – apie profsąjungų reikalavimus žurnalistams sakė A.Jurgelevičius.
„Buvo susitarta, kad bus didinama valandų pasiruošimui pamokoms kiekis, bus nustatyti aiškūs kriterijai, minimalios ribos skirtingų dalykų mokytojams, kiek procentų [nuo kontaktinių valandų] reikėtų skirti pasiruošimo valandų [...]. Padidinta viršutinė riba, kad tie mokytojai, kurie daug laiko skiria pasiruošimui, jų darbas būtų labiau įvertintas“, – teigė profsąjungos pirmininkas.
Jo teigimu, susitarta ir dėl vadovavimo klasei.
„Siūloma nustatyti žemutinę ribą valandų, kurių negalima sumažinti skiriant vadovavimą klasei. Aiškiai turės būti įvardyti kriterijai, pagal kuriuos vadovas vertins konkretaus mokytojo darbą su klase“, – sakė A.Jurgelevičius.
Taip pat, jo teigimu, bus siekiama aiškiau apibrėžti „trečios kišenės“, arba darbo bendruomenei, nustatymo principus: „Kad neatsitiktų taip, kad liūto dalį mokytojo darbų, kaip dabar turim tokių atvejų, nesudarytų įvairių susirinkimų posėdžių lankymas“.
A.Jurgelevičiaus tikinimu, susitarta ir dėl profesinio mokytojo tobulėjimo. Tai esą bus performuluojama į savišvietą.
Profsąjungos vadovo įsitikinimu, reikia gausiau finansuoti tas mokyklas, kurios vykdo daug „namų mokymų“.
„Pasiūlymai bus aptarti, mūsų pateikti, dėl ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, tai yra, darželio auklėtojų atlyginimo sulyginimo su bendro lavinimo mokytojų atlyginimais. Jų etato struktūros peržiūrėjimu atsižvelgiant į tai, kaip yra nustatyta etato struktūra mokytojams“, – dėstė jis ir pridūrė, kad bus svarstomas ir švietimo pagalbos mokiniams ir mokytojams specialistų finansavimo klausimas.
Su A.Jurgelevičiaus vadovaujamos Lietuvos švietimo sąjungos siūlymais dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo modelio galite susipažinti čia.
A.Navickas: džiaugiamės, kad mus girdi
Posėdyje dalyvavęs streikuojančios profsąjungos vadovas A.Navickas tikino, kad dabar bus svarstoma, ar streiką nutraukti.
„Mums gi reiks eiti tartis su mokytojais, – teigė jis. – Džiaugiamės, kad mus girdi [...].“
Lietuvos švietimo darbuotojų profesinė sąjunga koordinuojanti mokytojų streikus Lietuvos ugdymo įstaigose įvestą etatinio apmokėjimo modelį vadina absurdišku ir reikalauja nedelsiant įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams.
Taip pat – pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc. bei mažinti vaikų skaičių klasėse.
„Mūsų norai išreikšti prieš metus laiko. Turbūt labai simboliška, kad kviečia tartis lygiai po metų“, – dar prieš posėdį žurnalistams kalbėjo profsąjungos vadovas A.Navickas.
„Mes nesame labai užsispyrę, eitumėm į derybas“, – pridūrė jis.
„Šiai dienai streikuoja 75 mokyklos. Ką tik esu iš Vilniaus Žvėryno gimnazijos, kuri jungiasi į streiką kitą savaitę [...]. Visas Vilnius dabar jungsis. Jeigu jau dabar jungiasi visos Vilniaus mokyklos, neįmanoma, kad valdžia nereaguotų į visų mokyklų visuotinį protestą“, – dėstė A.Navickas ir apgailestavo dėl mokinių, kurie dėl streiko nedalyvauja pamokose.
„Gaila vaikų, gaila tėvų, bet vaikai kenčia ir dėl Vyriausybės nenoro susitarti. Mokytojai jaučia didelę atsakomybę, duoda užduočių namuose. Turėsime telkti pastangas ateityje, likviduoti spragas [...]. Padirbėsim ir viršvalandžius“, – apie ugdymo programų įvykdymą kalbėjo A.Navickas.
Mokytojų sąjūdžio pirmininkė: ministerija tik dabar atkreipė dėmesį į problemą
Lietuvos profesinė sąjunga „Sandrauga“ ir Lietuvos Mokytojų sąjūdis dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo kelia tokius reikalavimus:
- atstatyti ikikrizinį švietimo darbuotojų darbo užmokestį, atsižvelgiant į nuoseklų MMA didėjimą, infliaciją, BVP augimą;
- etatą turi sudaryti 36 savaitinės valandos iš kurių ne daugiau kaip 18 valandų turi sudaryti kontaktinės valandos;
- įtraukti į darbo užmokesčio kėlimo programą pagalbos mokytojui specialistus;
- mažinti vaikų skaičių klasėse: bendrojo ugdymo mokyklų 1–4 klasėse – iki 20, 5–12 klasėse – iki 26 mokinių;
- antros „kišenės“ valandas pagrįsti ir suvienodinti, priklausomai nuo mokytojo dėstomo dalyko;
- pakartotinai peržvelgti Mokytojo pildomų dokumentų, ataskaitų, lentelių būtinumą ir kiekį.
Lietuvos Mokytojų sąjūdžio pirmininkė Rūta Andriuškevičienė sakė, kad ministerija norą taisyti situaciją dėl etatinio apmokėjimo įvedimo parodė tik dabar.
„Turėjome du susitikimus su [ministerijos atstovais]. Pirmąjį kartą kai susitikome, tai tik klausėsi, bet dabar jau prasidėjo subruzdimas, mokytojų judėjimai, atsirado kažkoks tai noras iš ministerijos kalbėtis ir išgirsti“, – 15min prieš švietimo ir mokslo ministrės ir profsąjungų atstovų susitikimą kalbėjo ji.
Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ pirmininkas Kęstutis Juknis pažymėjo, kad mokytojų streikus reikėtų vadinti boikotais ar nepaklusnumu, o ne streikais.
„Pats streikas reiškia, kad suparalyžiuojama visa organizacijos veikla. O mes pastebėjom, kad dalis mokytojų yra atvykę į darbą, kiti už tuos mokytojus dirba, – sakė jis. – Jei jau imamasi streiko [...], tada ta sąvoka reikia pasinaudoti kaip priklauso. Tada būtų didesnis efektas.“
Bet net ir dabar vykstantys streikai, K.Juknio įsitikinimu, duoda tam tikrą rezultatą – taip esą sutelkiama pedagogų bendruomenė.
Mokytoja: jeigu nemoka, mes nedarom
Kazlų Rūdos Prano Dovydaičio pagrindinės mokyklos „Sandraugos“ padalinio pirmininkė, mokytoja Diana Gurevičienė tikino esanti patenkinta nuo rugsėjo įsigaliojusia darbo apmokėjimo tvarka, tačiau, anot jos, mokykloje tokie ne visi.
Tiesa, Kazlų Rūdos P.Dovydaičio mokyklos pedagogai nestreikuoja.
„Man kaip mokytojai etatinis yra naudingas. Žinom mes viską, ką daryti, ko nedaryti, jeigu už tą nemoka, mes nedarom. Jei kažko į sutartį neįtraukta, mes ir nedarom“, – komentavo ji ir pridūrė, kad rugsėjo pradžioje mokykloje „buvo lengvas chaosėlis“.
„Pagrindinė problema, kas atsitiko, nebuvo jokio bendravimo su pedagogais. Kadangi buvo nuspręsta savavališkai kokį procentą paskirti, pedagogai nežinojo, kiek tai antrai kišenei, trečiai kišenei duos pinigų, tiesiog atėjo vadovas, sakė bus taip“, – pasakojo D.Gurevičienė. Tuomet, kaip teigė mokytoja, su reikalavimais buvo kreiptasi į miesto savivaldybė. Ši esą į reikalavimus atsižvelgė.
Ministerijos ir profsąjungos duomenys dėl streikų skiriasi
Dėl pritaikytos etatinio mokytojų darbo apmokėjimo sistemos mokytojai streikuoja nuo praėjusios savaitės. Streiką inicijavusios Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) duomenimis, iš 2 tūkst. šalyje veikiančių ugdymo įstaigų trečiadienį streikuoja 75-ių jų mokytojai.
ŠMM duomenimis, dalis pedagogų nedirba 60-yje mokyklų.
Nauja mokytojų apmokėjimo tvarka įsigaliojo nuo rugsėjo – pedagogų alga skaičiuojama pagal išdirbtas valandas mokant, rengiantis pamokoms bei dirbant bendruomenei. Etatą sudaro 36 valandos per savaitę arba 1512 valandų per metus.
Darbai etato viduje nustatomi mokyklos vidaus tvarkos taisyklėse arba juos kolektyvinėje sutartyje nustato mokyklos vadovas.
Įvedant etatinį apmokėjimo modelį siekiama atlyginti už visus mokytojo darbus, išlaikyti stabilų darbo krūvį, į mokyklas pritraukti jaunų specialistų.
Streikuojantieji naująją tvarką vadina neskaidria, piktinasi tuo, kad mokytojai visoje Lietuvoje už tą patį darbą uždirba skirtingai dėl galimybės subjektyviai interpretuoti tvarką.
Švietimo ir mokslo ministerija, atsižvelgdama į skirtingas situacijas kiekvienoje mokykloje, žada tvarką koreguoti, bet netaisyti iš esmės.
Ministerijos duomenimis, nuo rugsėjo, įvedus etatinio apmokėjimo modelį, algos didėjo 70 proc. mokytojų.
Opozicija dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kitų metų švietimo biudžeto, aukštųjų mokyklų jungimo, ugdymo programų keitimo, ministrės vyro Evaldo Petrausko verslo ir kitų klausimų švietimo ir mokslo ministrei J.Petrauskienei inicijavo interpeliaciją.
