Vaikų įrašytame garso įraše girdimas akivaizdžiai piktos ir susierzinusios lituanistės balsas. Mokiniai įsakmiai kviečiami vardais ir prašomi kirčiuoti žodžius, suklydę gėdinami. Vienas net pavadinamas tinginiu. Įrašą paviešinusi mama tokį pedagogės elgesį įvertino kaip psichologinį smurtą, kuris esą vyksta nuolat.
15min pateikia garso įrašą. Saugant nepilnamečių interesus, redakcija jame paslėpė vaikų, į kuriuos kreipiasi mokytoja, vardus.
Ar gali būti kokios nors aplinkybės, kontekstas, pateisinantis padagogės toną ir pamokos vedimo braižą?
„Niekaip negali būti jokių pateisinančių aplinkybių, nes tai yra vaikai. Jei nesitvardai prie vaikų ir savo problemas atsineši į klasę, rodai nepagarbą. Žmogau, ateini į darbą, todėl karutį su asmeninėmis problemomis turi palikti už durų. Jei turi problemų, keliauk pas psichologą. Bet į klasę turi ateiti švarus. Tu turi parduoti savo dalyką geriausiai. Parduok man taip, kad išsižiojęs žiūrėčiau, kas tas kirčiavimas, ir man seilė tįstų iš įdomumo, kur tas kairinis, dešininis ar riestinis. Aišku, čia reikia fantazijos“, – svarstė L.Slušnys.
Niekaip negali būti jokių pateisinančių aplinkybių, nes tai yra vaikai.
Mokytojos bendravimo su mažamečiais manierą jis prilygino nusikaltimui. „Mokytoja sugadino visai klasei nusiteikimą mokytis lietuvių kalbos. Vaikus pykins nuo lietuvių kalbos dar ilgai, nesvarbu, kad jų klasę perims kitas pedagogas. Pusei metų lietuvių kalbą galima padėti į šalį. Nes tai – baisiausia pamoka, nors turbūt tai – ne pirmas kartas. Po metų ar dvejų tokios mokytojos vien pamatęs užrašą „lietuvių kalbos kabinetas“ prisysiočiau į kelnes“, – kalbėjo psichiatras.
Jis ragina įsiklausyti, kokiu tonu mergaitei, teisingai pasakiusiai kirtį, nurodoma – kitas.
„Toks šlykštus pagiežingas tonas, kad aš stebiuosi, kad ta mergaitė prabyla sakyti kitą žodį. Tai yra stebuklas, ką daro tie vaikai. Aš, būdamas suaugęs, apsisukčiau, išeičiau pro duris ir pasakyčiau: „Žmogau, pasistenk, kad aš daugiau niekada tavęs nematyčiau.“ O vaikas tokio pasirinkimo neturi. Vaikas kalba, dar bando iš tos situacijos išeiti“, – pastebi L.Slušnys.
Stebiuosi, kad ta mergaitė prabyla sakyti kitą žodį. Tai yra stebuklas, ką daro tie vaikai.
Jo įsitikinimu, lituanistė ne pirmą kartą prarado savitvardą ir emocijų kontrolę: „Netikiu, kad tai yra pirmas pratrūkimas. Balso tembras ir tonas yra aiškiai pastatytas, ji įpratusi šitaip bendrauti. Gal kitose klasėse ji mažiau to tono vartoja, bet agresijos turi daug.“
Vadinti tinginiu – patyčios
L.Slušnys pažymi, kad visos klasės akivaizdoje vadinti vaiką tinginiu, net jei jis iš tikrųjų neatliko namų darbų, nėra nei etiška, nei pedagogiška.
„Visų pirma, ar jis tikrai tinginys? Ar jis turėjo galimybių paruošti pamokas? Galų gale, tas kirčiavimas – kam jis lengvas? Dirbu su mokytojais ir girdžiu, kad jie nuolat daro kirčiavimo klaidų, aš pats jų darau. Net iš politikų girdžiu mEtodai, o ne metOdai, tiesiog ausį rėžia. Bet niekas ant jų neklykia: „Tinginy, nepasiskaitei kirčiavimo vadovėlio! Tu, žioply, turbūt net aukštąjį esi baigęs, kvaily neraliuotas!“ – samprotavo L.Slušnys.
Netikiu, kad tai yra pirmas pratrūkimas.
Pastabas mokiniams mokytojai turėtų sakyti privačiuose pokalbiuose. „Pasilikčiau su tokiu vaiku vienas ir pasakyčiau: „Matau, kur tavo tinginystė.“ Bet prie visų, viešai – tai yra totalus tyčiojimasis. Man šlykštu. Mama, kuri pasidalino garso įrašu, padarė teisingai. Niekas kitas to vaiko negins – tik mama gali“, – palaikymą išreiškė psichiatras.
Jo įsitikinimu, lietuvių kalbos mokytoja toliau nebegali dirbti: „Tėvai ja nepasitikės, o vaikai po šio skandalo ims tyliai tarpusavyje šaipytis.“
Siūlo nuleisti kartelę
15min susisiekė su Žiežmarių gimnazijos direktore Ieva Mažuliene.
„Kalbant apie šį atvejį ir klasę, turiu pasakyti, kad lapkričio mėnesį visi mokytojai buvome susirinkę dėl šios klasės mokinių elgesio pasikalbėti. Dalyvavo visi mokytojai, tarp jų – ir lietuvių kalbos mokytoja. Buvo kalbėta apie mokinių elgesį, apie mokymąsi, kodėl daug neigiamų pažymių, bet iš tėvų pusės jokio priekaišto pačiai mokytojai dėl jos elgesio tąkart nebuvo išreikšta“, – komentavo I.Mažulienė, leisdama suprasti, kad sunkumų su klase kyla ir kitiems pedagogams.
Kolektyvas, eidamas į tą klasę, iš anksto žino, kad tai yra klasė, kurios nenori matyti.
Ji pasakojo, kad lietuvių kalbos mokytoja jau kiek anksčiau yra parašiusi prašymą, kad klasė būtų paskirta kitam mokytojui: „Ji paskirta kitam mokytojui nuo pirmadienio.“
L.Slušnys ragina išgirsti tai, kas pasakoma tarp eilučių. „Vadinasi, kolektyvas, eidamas į tą klasę, iš anksto žino, kad tai yra klasė, kurios nenori matyti. Įsivaizduokite, kad jūs ateinate į darbą ir iš anksto nenorite matyti nė vieno ten sėdinčio veido. Linkiu sėkmės parašyti gerą straipsnį. Nepavyks. Kas nors ištaręs šlykštų žodį jums nukirs rankas. Tačiau jūs esate suaugęs žmogus, suprantate, kas yra emocijų valdymas, kaip atsikirsti. Bet vaikas to neturi“, – pabrėžė psichiatras.
Galbūt klasės akademiniai pasiekimai lygūs 6-tui. Tegul taip ir bus. Džiaukimės tuo šešetu.
Dirbant su klase, kurioje vaikai mažiau motyvuoti mokytis, jis rekomenduoja pirmiausia nuleisti reikalavimų kartelę: „Išsiaiškinkime, kuriame lygmenyje turime būti. Galbūt klasės akademiniai pasiekimai lygūs 6-tui. Tegul taip ir bus. Džiaukimės tuo šešetu.“
Jei L.Slušnio neapgauna atmintis, Žiežmarių gimnazijoje jis yra lankęsis. „Vadinasi, mokytoja yra girdėjusi labai gerų dalykų, bet yra visiškai kurčia ir neišgirdusi to, kaip reikia dirbti su vaikais.“
15min kol kas nepavyko susisiekti su lietuvių kalbos mokytoja, kurios balsas skamba įraše.
Gimnazijos direktorės I.Mažulienės teigimu, su ja bus kalbama pirmadienį. Gali būti prieita net iki skaudžiausio scenarijaus – galimybės atleisti iš darbo.
Ministras: sunku suvokti
„Tai, ką įraše girdime, kelia didžiulį nerimą, – situaciją komentuodamas 15min neslėpė švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. – Nežinau visų aplinkybių, bet sunku suvokti, kaip galima visiškai prarasti savitvardą ir tokiu grubiu būdu kalbėti su mokiniais.
Už šio į viešumą išnirusio atvejo galima įžvelgti sistemines priežastis ir jas turime sumaniai šalinti.
Turime greitai ir teisingai pasirūpinti šiais vaikais, taip ir bus padaryta. Už šio į viešumą išnirusio atvejo galima įžvelgti sistemines priežastis ir jas turime sumaniai šalinti. Atvirumas, jautrumas, nuoširdus ir konstruktyvus dialogas yra geriausios priemonės kiekvienos mokyklos bendruomenėje ir apskritai visuomenėje.“
