Viena iš tokių nedaugelio profesijų yra psichologija, kurios populiarumas nuolat auga ne tik Lietuvoje, bet ir kitose Europos valstybėse, Jungtinėse Amerikos valstijose, Kanadoje, Australijoje ir kitose šalyse. Didėjant žmogaus veiklos robotizacijai prognozės šiai profesijai išlieka itin palankios, nes net ir drąsiausi mokslininkai vengia prognozuoti, jog per artimiausią šimtmetį bus sukurtos tokios dirbtinio intelekto technologijos, kurios galės bent iš dalies pakeisti psichologo atliekamas funkcijas.
Tad kame šios profesijos patrauklumo „paslaptis“? Atsakymą galima rasti pačios profesijos prigimtyje – ji padeda suprasti ir pažinti pačią didžiausią pasaulio „mįslę“ – žmogaus vidinį pasaulį. Psichologijos mokslas vietoje nestovi ir suteikia vis naujų žinių apie tai, kas mes tokie, kodėl mes tokie, kas vyksta su tais, kuriuos didžioji visuomenės dalis mato kaip „sutrikusius“, siūlo mokslu pagrįstus ir veiksmingus pagalbos būdus žmonėms tiek susiduriantiems su kasdieniais iššūkiais, tiek ir patiriantiems iš ties dideles psichologines problemas.
Taip pat psichologijos žinios sėkmingai pritaikomos pačiuose įvairiausiuose kontekstuose, kurie svarbūs mūsų visuomenėje – ugdymo bei sveikatos priežiūros sistemose, teismų ir policijos praktikoje, organizacijose, sporte ir pan. Todėl nenuostabu, kad jauni žmonės žavisi galimybe ne tik geriau suprasti save, bet ir įgyti svarbių žinių, kurias pritaikydami, galės padėti plėtotis mūsų visuomenei tiek dabar, tiek ir ateityje. Be to, profesinės galimybės neapsiriboja tik psichologo profesine praktika – savo „nišą“ šioje profesijoje randa ir tie, kurie nori būti mokslininkais, dėstytojais, nori dirbti tyrimų centruose, laboratorijose, universitetuose ir net gi ne tik su žmonėmis. Pavyzdžiui, zoopsichologija yra itin svarbi psichologijos sritis, padedanti suprasti gyvūnų elgseną ir tokiu būdu prisidėti prie gamtos pasaulio ekologinės pusiausvyros išsaugojimo arba padedanti žmonėms, turintiems įvairių sunkumų, pasitelkiant gyvūnus – šunis, delfinus ir pan.
Profesijos „patrauklumas“ susijęs ir su visuomenės „branda“. Vis daugiau žmonių supranta, kad psichologijos žinios gali pasitarnauti kuriant geresnius santykius, auklėjant vaikus, komunikuojant su bendradarbiais/darbuotojais, stiprinant savęs vertinimą ir pan., todėl noriai lanko psichologų vedamas paskaitas ir seminarus. Taip pat vis daugiau žmonių supranta, kad jei „skauda sielą“ kreiptis pas psichologą yra taip pat „normalu“, kaip ir kreiptis pas odontologą, jei skauda dantį. Dėl šių priežasčių praktikoje dirbančių psichologų poreikis auga su visuomenės branda, o tai reiškia, kad psichologui „nerasti“ darbo šiandieninėje visuomenėje yra sudėtinga.
Jauni žmonės, svarstydami apie būsimos profesijos pasirinkimą ir rinkdamiesi psichologijos studijas dažniausiai siekia šiomis studijomis geriau pažinti save, kitus, tapti profesionaliais psichologais įvairiose psichologijos srityse, priklausomai nuo savo polinkių, gyvenimo tikslų ir netgi pomėgių. Tokiu būdu pasirinkimų ir motyvacijos spektras – labai platus. Nuo jo priklauso ir kokias psichologijos studijas rinktis. Tiems, kurie neplanuoja tapti psichologais, o psichologijos studijos yra daugiau kaip hobis ar jose norisi geriau pažinti save, nebūtina stoti į psichologijos programą, pakanka pabaigti ir mišrias bakalauro studijas. Tačiau, jei jaunas žmogus ateityje save mato kaip psichologą, jis turi baigti psichologijos bakalauro kvalifikaciją suteikiančią programą, kad vėliau galėtų studijas tęsti psichologijos magistrantūroje. Teisė dirbti psichologu įgyjama tik baigus ne mažiau nei 6 metus trunkančias dvipakopes psichologijos studijas arba 5 metų vientisąsias studijas.
Nereikėtų stebėtis, kodėl yra tokie reikalavimai norintiems tapti psichologais. Profesijos „patrauklumas“ turi savo kainą – didelę atsakomybę. Psichologo rengimui keliami iš tiesų dideli reikalavimai, kuriuos Lietuvoje apibrėžia Psichologijos studijų krypties aprašas bei Europos psichologų asociacijų federacijos apibrėžti reikalavimai EuroPsy. Šių standartų laikymąsi prižiūri Lietuvos ir užsienio ekspertai, vykdantys studijų programų akreditavimą.
Norintieji tapti psichologais studijas turi rinktis atsakingai, t.y. stoti tik į tas bakalauro programas, kurios pilnai atitinka visus psichologijos studijų programoms keliamus reikalavimus ir suteikia psichologijos bakalauro laipsnį. Tik tokias programas baigusieji, galės studijas tęsti psichologijos magistrantūroje ir tokiu būdu įgyti vieną iš patraukliausių profesijų, kuri suteikia galimybę ne tik realizuoti save profesijoje, bet ir augti kaip asmenybei.
