„Vyriausybė siūlo mokyklas laikinai atiduoti į pavaldumą Vyriausybei, o po to grąžintų po reformos. Aš čia sakau savo nuomonę, žinant, kokia mūsų partijos sudėtis, kad mūsų žmonės daugiausiai gyvenantys regionuose, šitas siūlymas tikriausiai yra per liberalus“, – BNS pirmadienį sakė R.Karbauskis.
Ministras pirmininkas S.Skvernelis pirmadienį pasiūlė politinėms partijoms susitarti dėl mokyklų finansavimo arba pavaldumo tvarkos keitimo, siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą.
Tokie pasiūlymai pateikti Seime atstovaujamų partijų lyderiams išsiųstame susitarimo projekte.
Jame diskusijai pateikti du variantai – perduoti mokyklas, išskyrus pradines, valstybės pavaldumui ribotam laikui, po kurio pavaldumas vėl būtų grąžintas, arba tikslinių dotacijų administravimą ir skirstymą perduoti savivaldybėms.
Teigti, kad švietimo kokybė priklauso nuo to, kiek vaikų mokykloje, nemanau, kad tai yra argumentas.
„Nežinant situacijos regionuose, grynai matematiškai sprendžiant situaciją, ne vietoje dirbant ir nežinant aplinkybių, tai būtų nepateisinama prabanga vaikų atžvilgiu. Teigti, kad švietimo kokybė priklauso nuo to, kiek vaikų mokykloje, ar yra dvi klasės gimnazijoje, nemanau, kad tai yra argumentas. (...) Diskusija reikalinga, bet mes tikrai neisime į sprendimą leisti uždaryti mokyklas nesiremiant vietos bendruomenių, žmonių ir vaikų interesais“, – kalbėjo R.Karbauskis.
G.Kirkilas: kodėl gi ne prieš rinkimus
Koalicijos partnerės Lietuvos socialdemokratų darbo partijos lyderis Gediminas Kirkilas sako, kad siūloma reforma būtų skausminga, tačiau kelia klausimą: „Kada, jei ne dabar?“.
„Visi dėlto sutariame, kad švietimo sistemos pertvarka stringa, nes, viena vertus, pačios savivaldybės sprendžia (dėl mokyklų išlaikymo – BNS), ir viena iš pagrindinių nuostatų, dėl kurios visos partijos galėtų susitarti, (būtų perdavimas Vyriausybei – BNS), nes švietimo reforma lieka aktuali“, – BNS sakė G.Kirkilas.
„Kita vertus, ar kas nors turi kitokių pasiūlymų? Jei mes to neįveikiame, viskas stovės kaip ir buvę. Iš tikrųjų tai labai skausminga pertvarka, bet surandant įvairių paskatų ją galima padaryt. Arba mes visą laiką būsime toje pačioje vietoje, arba bandysime žengti į priekį.
Aš manau, kad reikia šitą pirmą žingsnį padaryti, ir kodėl gi ne prieš rinkimus. Skandinavų patirtis rodo, kad jie būtent prieš rinkimus susitaria dėl pagrindinių reformų“, – kalbėjo G.Kirkilas.
Nežinia, ar susitarimą palaikys LLRA-KŠS
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) pirmininkas Valdemaras Tomaševskis tvirtino kol kas negalintis pasakyti, ar koalicijoje esanti partija palaikys susitarimą, bei teigia, kad siekiant sutvarkyti mokyklų tinklą „gali būti ne tik du, o ir trys ar keturi variantai“.
„Esminis klausimas – ar bus užtikrintas reikiamas finansavimas. Jei jis bus užtikrintas, pastovus, aišku, galime palaikyti“, – sakė jis.
Lietuvos savivaldybių asociacijos direktorė Roma Žakaitienė teigė, kad vienas iš premjero siūlymų partijoms susitarti dėl mokyklų perdavimo centrinei valdžiai savivaldybėms būtų nepriimtinas, tačiau jos būtų už idėją perimti tikslinių švietimo dotacijų administravimą.
„Nelabai įsivaizduoju valstybės Europos Sąjungoje, kuri turėtų tokią sistemą, kada mokyklos yra valstybės, o ne vietos savivaldoje. Mokykla yra ne tik moksleiviai, bet ir mokytojai, tėvai, yra ir privalomasis, ir neformalus ugdymas, įvairiausi užsiėmimai. Tad man būtų sunku įsivaizduoti, kad mokyklos, ugdymo įstaigos būtų atiduotos valstybei“, – pirmadienį BNS sakė R.Žakaitienė.
Savivaldybės neatsisakytų administruoti lėšų
Ji mano, kad alternatyva, siūlanti svarstyti galimybę perduoti dotacijų administravimą savivaldybėms, „būtų patraukli“ ir leistų efektyviai spręsti ugdymo kokybės problemas bei atsisakyti neefektyviai veikiančių ugdymo įstaigų.
„Jei ta suma savivaldybė galėtų lengviau disponuoti ir naudoti ne vien ugdymo, bet ir švietimo reikmėms, iš tų uždarytų mažų mokyklų galėtų pavėžėjimą užtikrinti ne vieną ar du, bet ir keturis–penkis kartus, turėti įvairaus dydžio automobilius, manau, spręstųsi ir ugdymo kokybės klausimai“, – sakė R.Žakaitienė.
Anot jos, savarankiškai administruojamos lėšos leistų užtikrinti ir didesnius mokytojų atlyginimus, mokėti jiems priedus, o tai savo ruožtu padėtų pasikviesti stipresnių specialistų.
„Šis variantas tikrai priimtinesnis“, – tikino Savivaldybių asociacijos direktorė.
Ekspertai jau daugelį metų atkreipia dėmesį, kad tarp Lietuvos miestų ir kaimo vietovių yra didelių skirtumų, susijusių su kokybiškų švietimo paslaugų prieinamumu ir su mokymosi rezultatais.
S.Skvernelis yra sakęs, kad pertvarkyti tinklą trukdo tai, kad mokyklos priklauso savivaldybėms, bet joms finansavimą skiria valstybė.
Siūlo naikinti jungtines klases, ilginti pradinį ugdymą
Susitarimo projekte dėl Lietuvos švietimo taip pat siūloma:
- didinti švietimo sistemos finansavimą iki 6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 metais;
- taikyti atitinkamas kokybės gerinimo priemones, skirtas skirtingų regionų mokyklų mokinių pasiekimų atotrūkiui mažinti, skiriant tikslines lėšas silpniausioms mokykloms stiprinti ir kuriant priemones joms pertvarkyti;
- siekti, kad vidutiniškai vienoje bendrąjį ugdymą teikiančioje mokykloje mokinių skaičius vienai mokytojo pareigybei 2026 metais pasiektų Europos Sąjungos (ES) vidurkį;
- iki 2022 metų atsisakyti jungtinių klasių pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdančiose mokyklose;
- iki 2022 metų gimnazijoms nustatyti prievolę formuoti ne mažiau kaip 2 paralelines klases, sudarant sąlygas mokiniams rinktis pageidaujamų dalykų modulius;
- didinti vaikų, lankančių ikimokyklinio ugdymo įstaigas kaimo vietovėse, skaičių;
- iki 2028 metų pailginti pradinį ugdymą iki 6 metų;
- siekti, kad iki 2025 metų vidutinis mokytojų darbo užmokestis sudarytų 130 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio, o mokyklų vadovų – viršytų mokytojų atlyginimų vidurkį 40 proc.
- 2020 metais panaikinti įstatymo nuostatą, leidžiančią mokykloms atsisakyti mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių;
- palaipsniui didinti švietimo pagalbos specialistų skaičių mokytojų skaičiaus atžvilgiu;
- užtikrinti, kad iki 2025 metų vidutinis dėstytojų, aukštųjų mokyklų mokslo darbuotojų, tyrėjų darbo užmokestis sudarytų 150 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio;
- nemažinti minimalaus konkursinio balo ir minimalių rodiklių stojantiems į valstybės finansuojamų studijų vietas;
- siekti, kad iki 2030 metų bent 20 proc. profesinėse mokyklose besimokančių mokinių mokytųsi pameistrystės būdu ir kita.
Su visu projekto turiniu galite susipažinti čia.
G.Paluckas: daugiau galių savivaldai
Opoziciniai socialdemokratai, anot jos pirmininko Gintauto Palucko, susitikime su premjeru ir kitų partijų atstovaus dalyvaus.
„Taigi čia svarbu nacionalinis reikalas. [...] Jeigu gerai siūlo, reikia žiūrėti. Jeigu prastai siūlo, reikia kalbėti ir gerint siūlymus“, – 15min teigė jis.
Socialdemokratai, anot politiko, džiaugiasi, kad susitarimo projekte yra teiginiai, susiję su švietimo sektoriaus finansavimu nuo BVP, siūloma naikinti jungtines klases. Tačiau partija esą kai kurių punktų pasigenda.
„Dėl privačių mokyklų finansavimo – ne tik UAB, bet ir VŠĮ. Turiu galvoje, jei jau norim padaryti normalią sistemą, su vienodom konkuravimo sąlygomis, reikia padaryti, kad privačios mokyklos arba iš biudžeto gauna pinigus, arba iš tėvų. Taip, kaip yra Skandinavijoje, didžiojoje Europos daly“, – teigė G.Paluckas.
Kitas siekinys, anot jo, turėtų būti susijęs su mokyklomis, kurios organizuoja stojamuosius egzaminus ir atsirenka gimnazistus.
„Šitų dviejų momentų iš kairiosios vertybinės skalės pasigendame“, – sakė socialdemokratų lyderis ir žadėjo rimtai diskutuoti apie siūlymą mokyklų pavaldumą laikinai perduoti valstybės globai.
„Mes siekiame atvirkščio proceso, tai yra, atidavimo šitos funkcijos, finansavimo ir administravimo savivaldai, – tikino G.Paluckas. – Jeigu tu viską centralizuoji ir darai neatsižvelgdamas į bendruomenių pageidavimus ir lūkesčius, priskaldysi daug malkų. Mes norim į kitą pusę – ne centralizuoti, o atvirkščiai – decentralizuoti, rodyti pasitikėjimą.“
V.Čmilytė-Nielsen: ko verti tie įsipareigojimai?
Opoziciniai liberalai, anot partijos pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen, į premjero kvietimą tartis dėl Lietuvos švietimo atsišauks, o kokią poziciją išsakys dėl mokyklų pavaldumo, dar neaišku.
„Reikia tikrai diskutuoti. Dar ir aš šiuo momentu nepasakysiu galutinio sprendimo. Mes tikrai diskutuosime Liberalų sąjūdžio valdyboje apie turinį ir atskiras nuostatas“, – 15min komentavo ji.
Susitarimo projektą dėl švietimo politikė pavadino gražia deklaracija – esą kelios nuostatos gana kontroversiškos, bet didžiajai daliai teiginių, jos manymu, pritartų visi, kuriems švietimas rūpi.
„Pastaraisiais mėnesiais ši valdančioji dauguma, Vyriausybė net kelis kartus sulaužė savo duotus pažadus pedagogams, profesinėms sąjungoms. Kelčiau klausimą, ko verti tie įsipareigojimai ir ko verti pažadai.
Kitas dalykas, yra kelios nuostatos šiame susitarime, kuriomis aš labai pritariu, kaip kad dėmesys neformaliam vaikų švietimui, siekis kad kuo didesnis vaikų skaičių į tai įsitrauktų kaimo vietovėse. Bet mane apima labai keistas jausmas apima skaitant šiuos žodžius, turint galvoje, kad gruodžio mėnesį balsuojant dėl lėšų skyrimo neformaliam švietimui valdantieji pabalsavo „prieš“ [...]. Dažnos nuostatos šioje deklaracijoje prieštarauja konkretiems šiuos valdančiosios daugumos žingsniams“, – dėstė V.Čmilytė-Nielsen.
Neabejotinai nacionalinis susitarimas dėl švietimo reikalingas.
Jos matymu, ši valdančioji dauguma švietimo srityje nuveikė nedaug, o susitarimas dėl švietimo – esą lyg moralinis įpareigojimas ateities valdžioms: „Neabejotinai nacionalinis susitarimas dėl švietimo reikalingas. Ar jo iniciatoriumi ir vedančiuoju turi tapti šie valdantieji, čia didelis klausimas.“
Konservatoriai susitarimo prasme abejoja
Opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) vadovas Gabrielius Landsbergis sakė abejojantis prasme iš viso dalyvauti premjero inicijuotame partijų susitarimo svarstyme, nes kol kas neįgyvendinti mokytojams jau duoti pažadai.
„Ši Vyriausybė į istoriją įeis kaip susitarimų nesilaikanti Vyriausybė. Tai ypač atsiskleidė svarstant 2020 metų valstybės biudžetą, kai ciniškai nebuvo laikomasi duotų raštiškų įsipareigojimų švietimo, medicinos, statutinių pareigūnų ir kitų viešojo sektoriaus darbuotojams“, – BNS nurodė politikas.
„Stipriai abejojame dalyvavimo prasmingumu tokiuose labiau į imitaciją nei į realius pokyčius nukreiptuose Vyriausybės veiklos veiksmuose, kuriant dar vieną susitarimą, kai tuo metu būtinos pertvarkos strategiškai svarbiame švietimo sektoriuje nevyko visą kadenciją“, – teigė konservatorių vadovas.
Anot jo, naujus pertvarkos pamatus turėtų kloti jau nauja Vyriausybė, ir tai daryti kadencijos pradžioje, o ne pabaigoje.
-
Partijos remia idėją susitarti dėl švietimo finansavimo
-
Švietimiečiai ragina partijas pasirašyti bendrą susitarimą dėl švietimo ateities
-
Opozicija su premjeru aptarė iniciatyvą pasirašyti partijų susitarimą dėl švietimo
-
Sieks, kad nacionalinis susitarimas dėl švietimo partijoms „nekeltų alergijos“
-
Nacionalinio susitarimo dėl švietimo S.Skvernelis pažadėjo imtis sausį
Vyriausybės vicekancleris Deividas Matulionis anksčiau teigė, kad rengiant susitarimą dėl švietimo siekiama rasti vardiklius, vienijančius visas politines partijas.
„Tikslas būtų turėti susitarimą, dėl kurio sutartume. Pavyzdys buvo nacionalinis susitarimas dėl gynybos, dėl kurio tikrai pavyko – čia tik sudėtingiau yra, nes tų temų ir vektorių yra gerokai daugiau“, – pripažino D.Matulionis.
Parengti susitarimą dėl Lietuvos švietimo politikos anksčiau Vyriausybę ragino prezidentūra.
