Apie tai R.Kėvalas kalbėjo Seime surengtoje diskusijoje „Šiuolaikinė mokykla. Ant kokių vertybinių pamatų ketiname ją statyti?“
Pasak jo, išanalizavus 87 šalių ir 25 milijonų susirgusių žmonių COVID-19 infekcija duomenis, matoma, kad valstybėse vidutiniškai infekcija užsikrėsdavo apie 11 proc. vaikų, dauguma jų sirgo besimptome arba lengva forma.
„Taip, buvo sunkių (atvejų – 15min), vaikus reikėjo guldytis į ligonines, turėjome ir intensyvios terapijos skyriuje, tačiau iki šiol niekas nepagalvojo apie šito ledkalnio apatinę dalį – apie tą didžiulį pašalinį poveikį, kurį sukėlė mokyklų uždarymas ir ugdymo proceso sustabdymas“, – teigė jis.
Blogėja drastiškai
Pasak profesoriaus, šiandien ekspertai aiškiai sutaria, kad karantino metu mokyklos privalo veikti, o riba, kiek laiko jos gali būti uždarytos, yra du mėnesiai – aštuonios savaitės.
Žinoma, teigė jis, taikant visas kitas priemones, tokias kaip testavimą, pedagogų vakcinaciją, distanciją, srautų reguliavimą, rankų higieną ir kita.
„Jos, yra įrodyta, turi didžiulį efektą, nes mokyklų uždarymas turi neigiamą poveikį tiek vaikų ugdymui, tiek šalies ekonomikai“, – pažymėjo profesorius.
Tačiau Lietuva yra viena iš tų šalių, kurios ugdymo įstaigas uždarė net 35 savaitėms.
„Tai drastiškai veikia vaikų psichinės sveikatos blogėjimą, mitybos problemas, antrą arba trečią nutukimo bangą, fizinio aktyvumo sumažėjimą.
Mažai kalbame, bet jau susiduriame su šešėlinio smurto epidemija ir, be abejo, su vakcinacijos ir sveikatos priežiūros prieinamumo pablogėjimu“, – kalbėjo R.Kėvalas.
Profesorius atkreipė dėmesį, kad vaikų psichinė sveikata karantino metu yra prilyginama vaikų, kurie gyvena karo zonose, psichinei sveikatai.
„Mūsų paauglių, kurie stos į aukštąsias mokyklas, nerimo procentai – 53,1 proc., depresijos požymiai – 59,2 proc., ir mes dabar esame tokioje situacijoje, kad nemaža dalis nenori grįžti į mokyklą. Tai yra paradoksas.
Mano galva, tai turėtų būti ne mokinių, ne tėvų ir ne savivaldybės netgi reikalas, bet valstybės“, – akcentavo jis.
Nerimauja dėl tymų protrūkio
Nerimo, profesoriaus teigimu, kelia ir tai, kad vaikų apsilankymų pas pirminės asmens sveikatos priežiūros specialistus sumažėjo 23 proc., ambulatorinių konsultacijų – 40 proc., o profilaktinių patikrinimų apie 19 proc.
„Ekspertai sutaria, kad kas gali būti blogiau už COVID-19, tai COVID-19 plius tymų protrūkis. 2018 metais pasaulyje nuo tymų mirė 150 žmonių, tai viena iš labiausiai mirtingumą lemiančių virusinių ligų. <....> Ir štai 2018 metais vakcinacija nukrito iki 92 proc., mes turėjome didžiulį protrūkį tiek Vilniaus, tiek Kauno krašte ir visoje Lietuvoje.
2020 m vakcinacija dviejų metų amžiaus vaikų buvo – 90,1 proc., o septynerių metų – 90,5, esame toli nuo reikiamos ribos ir stovime ant ugnikalnio krašto“, – teigė jis.
Jis apgailestavo, kad Lietuvoje pirmiau buvo atidaromi verslai, leidžiami susibūrimai, o mokyklos pamirštos.
Taip pat profesorius atkreipė dėmesį, kad rugsėjo mėnesį UNICEF paskelbti duomenys, surinkti iš 91 šalies, nerodė jokio tiesioginio ryšio tarp mokyklų atidarymo ir aiškaus koronaviruso infekcijų šuolio.
„Mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams, o tuo pačiu ir valstybei“, – teigė jis.
Tendencijos liūdnos
2018 metais pagal vaiko gerovės rodiklius Lietuva buvo 33 iš 38 tirtų išsivysčiusių šalių.
Tais metais Lietuvoje žudytis bandė 9 proc. moksleivių, kurių amžiaus vidurkis – 14 metų, planavo žudytis – 15 proc., galvojo – 24 proc.
Mokyklų uždarymas lemia drastiškai neigiamus rezultatus vaikams, o tuo pačiu ir valstybei.
28 proc. moksleivių mokykloje patiria patyčias.
43 proc. moksleiviams pasireiškė nenorėjimas nieko veikti, o tai vienas pagrindinių depresijos požymių, duomenis pristatė R.Kėvalas.
