Kalbiname žmogų, kiekvieną dieną praleidžiantį prie šių magiškų prietaisų – „Baltic Aviation Academy“ Infrastruktūros-simuliatorių departamento direktorių Artūrą Bartkevičių.
– Kas yra realaus skrydžio simuliatorius?
– Tai yra geriausias kada nors sukurtas kompiuterinis žaidimas. Taip pajuokautų bet kuris skrydžio treniruoklį prižiūrintis inžinierius.
– Kam jis naudojamas?
Skrydžio simuliatoriuje yra atliekami pilotų mokymai, kurių metu gali būti vykdomas skrydis numatytu maršrutu
– Tikroji tiesioginė realaus skrydžio simuliatoriaus paskirtis yra daug atsakingesnė, nei vien smagus laiko praleidimas.
Skrydžio simuliatoriuje yra atliekami pilotų mokymai, kurių metu gali būti vykdomas skrydis numatytu maršrutu, skraidymas nedideliu nuotoliu konkretaus oro uosto prieigose arba tik tam tikri skrydžio etapai, imituojamos įvairios oro sąlygos, mokomasi elgtis pagal orlaivio gamintojo numatytas procedūras.
– Kaip veikia realaus skrydžio simuliatorius?
– Svarbiausias skrydžio simuliatoriaus įrenginys yra pagrindinis kompiuteris, kuris atlieka visą treniruoklio elgesio simuliaciją pagal gaunamus ir siunčiamus signalus.
Pilotui užtenka pasukti šturvalą ir šturvalo pozicijos jutiklis akimirksniu nusiunčia signalą į pagrindinį kompiuterį, kuris atitinkamai informuoja vaizdo sistemą, kad turi keistis orlaivio padėtis ir rodomas vaizdas būtų atitinkamai pasuktas.
pilotas pasukęs šturvalą patiria kompleksinį atoveiksmį, kuris sukuria pojūtį, jog pilotas pats valdo visą skrendantį orlaivį
Orlaivio poziciją rodantys prietaisai simuliatoriaus kabinoje pagal gautą signalą atitinkamai pasuka savo rodykles, judesio sistema pagal gautą signalą atitinkamai pakreipia visą treniruoklio kabiną, o šturvalui sukuriama atitinkama pasipriešinimo jėga.
Tokiu būdu pilotas pasukęs šturvalą patiria kompleksinį atoveiksmį, kuris sukuria pojūtį, jog pilotas pats valdo visą skrendantį orlaivį.
– Kokius pojūčius perteikia realaus skrydžio simuliatorius?
– Simuliatoriuje veikiami visi žmogaus pojūčiai vienu metu: vaizdai, garsai, fizinis kontaktas.
Vaizdo sistema imituoja vaizdą, matomą pro orlaivio langus. Pradedant ant žemės esančiais objektais (oro uosto pastatai, riedėjimo takai, žemės paviršiaus reljefas, kalnai, medžiai) ir baigiant danguje esančiais debesimis.
Garso sistema atkuria tiek orlaivio skleidžiamus garsus (variklių ūžimą, važiuoklės triukšmą riedėjimo metu, vėjo šniokštimą), tiek aplinkos garsus (lietaus triukšmą, griaustinio garsą).
Simuliatoriuje veikiami visi žmogaus pojūčiai vienu metu: vaizdai, garsai, fizinis kontaktas
Fizinis poveikis stimuliuoja žmogaus pojūčius, dar labiau sustiprindamas realaus skrydžio pojūtį: juk pilotas sėdi tikroviškoje sėdynėje, rankose spaudžia šturvalą, o kojomis – pedalus.
Treniruoklio kabinos judėjimas imituoja pagreičio pojūtį, orlaivio svyravimus skrydžio metu, pakilimo tako dangos nelygumus ir duobutes, o ratų stuktelėjimas į oro uosto tako paviršių tūpimo metu dar ilgam palieka abejonę, ar sėdime tikrai tik treniruoklio viduje.
– Kokias situacijas leidžia simuliuoti realaus skrydžio simuliatorius?
– Realaus skrydžio treniruoklyje galima imituoti ir sklandų skrydžio scenarijų, ir sudėtingas situacijas, kai skrydis vyksta blogomis oro sąlygomis, ar netgi gali nutikti netikėtų orlaivio gedimų.
Treniruoklyje galima pasirinkti skirtingą paros laiką (rytą, dieną, vakarą, naktį), skirtingus sezonus (vasarą – žiemą), skirtingas oro sąlygas (giedrą, apsiniaukimą, lietų, rūką, sniegą), vėjo poveikį skrydžio metu, aktyvuoti turbulenciją ar net sukurti audrą su žaibais ir griaustiniu.
Skirtingos oro sąlygos daro įtaką ne tik vizualiniam matomumui, bet ir aplinkos fizikiniams parametrams.
Tarkime, simuliuojamo lietaus metu matomumas tampa blogesnis, šlapia tako danga pasidaro slidesnė, todėl pailgėja orlaivio stabdymo kelias, jį būna sunkiau valdyti.
Tokiu būdu formuojami įgūdžiai elgtis realiomis sąlygomis. Nustačius neigiamą aplinkos temperatūrą susidaro apledėjimo efektas, kurį realiomis sąlygomis taip pat būtina įvertinti.
Projekto partnerio turinys
