Specialioji pedagogika – tarp populiariausiųjų
Logopediją, kaip specialiosios pedagogikos studijų programos specializaciją, studijuoti Lietuvoje siūlo tik Šiaulių universitetas. Logopedų rengimo srityje, anot Specialiosios pedagogikos katedros vedėjos docentės dr. L. Miltenienės, Šiaulių universitetas yra nepralenkiamas – pedagoginė patirtis siekia 55-erius metus. Vyresniems žmonėms defektologijos pavadinimu geriau žinoma specialiosios pedagogikos (specializacija logopedija) studijų programa kasmet patenka į populiariausių universiteto studijų sąrašą.
Katedros vedėja L. Miltenienė nesistebi, kad darbdaviai, ieškantys specialiojo pedagogo-logopedo, skelbimuose nurodo pageidaujantys būtent Šiaulių universiteto absolvento. Tokia pastaba skelbime parodo darbdavių pasitikėjimą fakulteto dėstytojais, parengtų specialistų kvalifikacijos aukštą įvertinimą.
Logopedų poreikis Lietuvoje tik didėja – tai, matyt, irgi skatina jaunuolius rinktis šią specialybę.
Patenkinta doc. L. Miltenienė ir studentais – ateina labai motyvuoti ir atsakingi jaunuoliai, žinantys ko nori, kryptingai siekiantys savo profesinių tikslų. Merginos tradiciškai sudaro didžiąją studentų grupės dalį, tačiau pasitaiko ir vaikinų, rimtai susidomėjusių logopedo darbu ir sėkmingai jį dirbančių.
„Logopedų poreikis Lietuvoje tik didėja – tai, matyt, irgi skatina jaunuolius rinktis šią specialybę“, – apibendrino vedėja ir patikslino, kad specialieji pedagogai-logopedai yra pasirengę teikti kalbos ugdymo ir logopedinės terapijos paslaugas įvairaus amžiaus ir įvairių kalbėjimo sutrikimų turintiems asmenims. Tokie specialistai vis paklausesni ankstyvojo, ikimokyklinio ir mokyklinio bendrojo, specialiojo ugdymo ir kitose švietimo ir mokslo, sveikatos, socialinės apsaugos sistemoms priklausančiose įstaigose, specializuotuose ugdymo centruose, kt.
Ankstyva diagnostika – mažiau problemų
Šiaulių universiteto Specialiosios pedagogikos katedros lektorė dr. Daiva Kairienė, kuri yra ir Lietuvos logopedų asociacijos pirmininkė, sako, jog Lietuvos logopedai iš esmės susiduria su tomis pačiomis problemomis, kaip ir kitų šalių šios srities specialistai: kinta kalbėjimo sutrikimų priežastys ir pobūdis, tėveliai dažnai per ilgai nekreipia dėmesio į vaiko kalbėseną, nuo centrų nutolusiuose regionuose trūksta logopedų.
„Kalbėjimo sutrikimai efektyviausiai įveikiami ankstyvoje vaikystėje, tuomet ir reiktų kreiptis pagalbos į specialistus. Jei dvejų metukų vaikas dar nekalba, o trimečio ar keturmečio kalbą sunku suprasti, iškraipomi, keičiami ar visiškai netariami garsai, tėveliai turėtų rimtai susirūpinti ir nelaukti, kol vaikas ,,išaugs“, reikėtų nedelsiant ieškoti pagalbos“, – sako D. Kairienė.
Anot mokslininkės, pirmoji vaiko mokytoja bei logopedė yra jo mama, kuri su kūdikiu bendrauja nuo pat jo gimimo, girdi jo tariamus pirmuosius garsus, tad ji nesunkiai turėtų pastebėti vaiko kalbos sutrikimus ankstyvoje vaikystėje. Dažnai vaikai negeba artikuliuoti garsų arba netaisyklingai taria vieną ar kitą garsą. Pasitaiko, kai vienas garsas keičiamas kitu, blogai skiriami ir tariami kalbos garsai (švepluojama) ir pan.
Šiaulių universiteto profesorė dr. Regina Ivoškuvienė džiaugiasi, kad šiuolaikinės medicinos pasiekimai ir technologijos leidžia išvengti tam tikrų sutrikimų dar embriono stadijoje. Dėl to mažėja vaikų, turinčių tokių trūkumų kaip nesuaugusi lūpa, nesuaugęs gomurys ir kt. O štai dėl mikčiojimo problemos kreipiasi panašiai tiek pat žmonių, kaip ir prieš dešimt ar daugiau metų.
Vaikui, turinčiam nežymų kalbėjimo sutrikimą, gali padėti ir tėvai, tačiau tik pasikonsultavę su specialistais. Šiaulių universitete Socialinės gerovės ir negalės studijų fakultete įsikūrusiame Logopedijos centre dažniausiai konsultuojami vaikai ir suaugusieji, turintys sunkių sutrikimų. Centre ne tik teikiamos paslaugos turintiems kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, bet ir atliekami mokslo tyrimai.
„Centras yra įsigijęs šiuolaikišką įrangą ir naujausius diagnostikos aparatus. Pastebime, kad nežymių sutrikimų turintys suaugusieji linkę susitaikyti su savo problemomis, o štai vaikų labui tėvai negaili nei laiko, nei pinigų. Vaikai dažniau lankosi pas sveikatos priežiūros specialistus, todėl jie dažniau nukreipiami ir reikiamai konsultacijai“, – teigia Logopedijos centro koordinatorė D. Kairienė.
Kalbos raidai trukdo ir neurologiniai sutrikimai
Šiaulių universiteto profesorė R. Ivoškuvienė pritaria skirtingų sričių mokslininkams, kurie tyrinėja žmogaus kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, nuomonei, kad daugumos šių sutrikimų (lėtakalbystė ar greitakalbystė, mikčiojimas, kalbėjimas nerišliais sakiniais, negebėjimas suprasti kalbą) priežastys būna neurologinės.
„Todėl logopedai turi glaudžiau bendradarbiauti su neurologijos specialistais. Europos logopedų asociacijas vienijanti organizacija (CPLOL) šiais, 2015, metais ypatingą dėmesį kaip tik ir skiria neurologinės kilmės kalbėjimo ir kalbos sutrikimams: gilinamos profesinės žinios, vykdoma žinių ir patirties sklaida visuomenėje.
Šiaulių universitetas kartu su Lietuvos logopedų asociacija, palaikydami šią idėją, neseniai surengė II Baltijos šalių logopedų kongresą, kuriame dalyvavo mokslininkai, medikai bei logopedijos specialistus rengiantys dėstytojai. Renginio dalyvių noras yra kuo greičiau pereiti nuo teorijos prie įrodymais grįstos praktikos, dalintis įvairių sričių specialistų patirtimi.
Kongreso dalyviai ypač pabrėžė, kad visai nesvarbu, kur tu gyveni ir dirbi – Latvijoje, Švedijoje, Suomijoje, Čekijoje, Jungtinėje Karalystėje ar kitoje šalyje, – žmonės, kenčiantys dėl kalbėjimo ir kalbos sutrikimų, laukia iš specialistų kuo efektyvesnių jų įveikos rezultatų, konsultacijų, užsiėmimų“, – sako prof. R. Ivoškuvienė.
Ankstyvoji vaikystė – „našiausias“ amžiaus tarpsnis
Anot profesorės R. Ivoškuvienės, mokslo tyrimai, stebėjimai, naujos technologijos leidžia žmonėms gauti efektyvią pagalbą, džiaugtis pasiekiamais rezultatais. Apie tai kalbėta ir kongrese. Štai įdomius naujų tyrimų rezultatus kongrese pristatė vaikų gydytoja Indrė Bakanienė: tik neseniai įrodyta, kad vaikas iki 6–7 metų turi didžiausią galimybę puikiai išmokti užsienio kalbų, vėlesniais amžiaus tarpsniais unikalūs gebėjimai greitai mokytis dingsta.
Tuomet pasitelkiami įvairūs mokymo metodai, tačiau mokymasis užtrunka ilgiau ir rezultatams pasiekti prireikia kur kas daugiau specialistų ir tėvų pastangų. Be to, gydytoja I. Bakanienė, remdamasi tyrimais, teigė, kad tik neseniai įrodyta, jog vaikai geriausiai išmoksta, kai mokoma gyvai; tokio efektyvaus rezultato nėra, kuomet mokomasi žiūrint į ekraną, taip pat klausantis garso įrašo.
Kalbos mokymuisi, anot mokslininkų, įtaką taip pat daro išorinė aplinka, t. y. socialinis bendravimas ir kalbinė aplinka. Taigi kuo labiau mylėsime vaiką ir kuo daugiau bendrausime su juo, tuo gabesnis jis bus.
