„Džiaugiamės, kad kolegijų sektorius pavirto į rimtą švietimo rinkos žaidėją“, – konferencijoje kalbėjo Vilniaus dizaino kolegijos direktorius Aldis Fledžinskas.
LAMA BPO duomenimis, 57 proc. stojančiųjų šiemet pasirinko universitetus, 43 proc. – kolegijas: „Vadinasi, kolegijos atlieka savo misiją ir tampa vis patrauklesnės.“
A.Fledžinskas pažymėjo, kad universitetai ruošia specialistus, mokslininkus, tyrėjus. Kolegijų misija – žemiškesnė: „Stengiamės paruošti žmogų, kuris galėtų kiek įmanoma lengviau integruotis į darbo rinką, kad rastų ten vietą ir galėtų toliau tobulėti.“
Kolegijos direktorius norėtų labiau bendradarbiauti su universitetais, pageidautų galų gale išpręsti magistro studijų problemą.
„Dabar, jei jaunuolis baigia kolegiją, kas pasaulyje vadinama koledžu, tai su diplomu gali stoti į magistro studijas. Lietuvoje sukurti nesuprantami barjerai. Galime sėsti ir kalbėti, kaip suvienodinti programas, kokie turėtų būti reikalavimai. Tačiau jaunam žmogui siūloma metus ar pusantrų studijuoti papildomai, už išlyginamąsias studijas mokant savo lėšomis. O tada dar dvejus metus studijuoti magistrą.
Tai yra tragedija, o mes – tos tragedijos dalis.
Tuo metu jis su kolegijos diplomu išvažiuoja į užsienį ir stoja tiesiai į magistrą. Ar gi nenubyra žmonės? Turime 2,8 mln. gyventojų. Tai yra tragedija, o mes – tos tragedijos dalis, nes nesugebame jaunam žmogui suteikti to, ko jis norėtų“, – apgailestavo A.Fledžinskas.
Vaikams ir tėvams, renkantis studijas, jis siūlytų pirmiausia žiūrėti ne tik į studijų kryptis, bet į atskirą specialybę, programą ar profesiją.
„Nebūtinai iškaba ar vardas garantuoja kokybę. Tėvai, jaunuoliai turėtų eiti ir domėtis kiekviena specialybe. Čia kyla klausimas, kaip šioje valstybėje vykdomas profesinis orientavimas. Turime didžiulį plyšį tarp gimnazijos ar mokyklas ir aukštosios mokyklos. Nemaža dalis mokinių ateina inspiruoti šviesų. Tarkime, mados pasaulis: tai prožektoriai, podiumai, blizgesys ir limuzinai. Toli gražu ne tai. Lygiai taip pat ir kitose specialybėse. Nobelio premiją teikia, bet iki jos labai ilgas kelias. Todėl pirmiausia reikia domėtis, kokie specialistai dėstys, kiek kartų programa buvo atnaujinta, kada paskutinį kartą ir t.t.“ – rekomendavo A.Fledžinskas.
2019 metais bus kita stojimo tvarka
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius prof. Juozas Augutis pažymėjo, kad 2019 metais priėmimas į universitetus bus kitoks, nes VDU greičiausiai jau bus prijungtas prie A.Stulginskio ir Lietuvos edukologijos universitetų. Tikėtina, kad vyks bendras priėmimas ir į M.Romerio bei Vilniaus Gedimino technikos universitetus, Šiaulių ir Vilniaus universitetus.
Minimalus balas stojant į universitetus dar nenustatytas, tačiau minimalūs kvalifikaciniai reikalavimai jau žinomi.
„Iki šiol nebuvo kreipiama dėmesio į atestavo pažymių vidurkį. 2019 metais jis turės būti ne mažesnis nei 7, stojant į universitetų valstybės finansuojamas vietas ir 6, stojant į kolegijų valstybės finansuojamas vietas. Be to, bus skaičiuojamas trijų valstybinių egzaminų – matematikos, lietuvių ir užsienio kalbos – balų vidurkis. Jis turės būti ne mažesnis nei 40 stojant į universitetus ir 25 – į kolegijas“, – kalbėjo J.Augutis.
Tačiau jis neslėpė asmeninės nuomonės, kad kartelės kėlimas gali neduoti laukiamų rezultatų.
Bus skaičiuojamas trijų valstybinių egzaminų – matematikos, lietuvių ir užsienio kalbos – balų vidurkis.
„Nesakau, kad kelti kartelę yra blogai. Tačiau vienas rodiklis gali nukreipti ir į kitą pusę. Yra programų, pavyzdžiui, medicinos, kur šie rodikliai nieko nereiškia, nes kelis kartus viršijami. Bet yra programų, kurios Lietuvai labai reikalingos, o keldami kartelę galime pasiekti tai, kad išnaikinsime tokias programas kaip žemės ūkio, gaisrininkai ir t.t. Ten mes tiesiog neturėsime žmonių“, – nuogąstavo J.Augutis.
Jo įsitikinimu, tokiu būdu nebus atsižvelgiama į labai svarbų dalyką – stojančiojo motyvaciją, kuri būna stipriausias variklis: „Į šitą faktorių neatsižvelgiame ir nemažą dalį jaunimo atskiriame nuo aukštojo mokslo.“
Keli vertinimo pjūviai
Žurnalo „Reitingai“ rengėjai sudarė kolegijų ir universitetų reitingą, atsižvelgiant į keletą konkrečių kriterijų.
Pavyzdžiui, 2194 darbdaviai, kuriuos apklausė sociologinių tyrimų bendrovė „Prime consulting“, įvertino, kuri kolegija geriausiai parengia konkrečios studijų krypties atstovus.
Be to, vertinta, kaip įsidarbino konkrečios studijų krypties 2012–2016 m. laidų alumnai, kokius atlyginimus jie gauna?
Kiek į konkrečią studijų kryptį buvo priimta pačių geriausių abiturientų: tų, kurie valstybinius brandos egzaminus išlaikė balais nuo 86 iki 100.
Su kokiu minimaliu balu buvo priimti jaunuoliai į vertinamos krypties studijas.
Įvertinę ir susumavę rezultatus šiais pjūviais Žurnalo „Reitingai“ rengėjai sudarė kolegijų ir universitetų bakalaurų reitingą.
Kolegijų vertinimas:
- Vilniaus kolegija yra pirma 17-oje (pernai buvo 18-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.
- Kauno kolegija pirma yra 14-oje (pernai buvo 15-oje) vertintų profesinio bakalauro rengimo studijų krypčių.
- Vilniaus technologijų ir dizaino kolegija pirma yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse.
- Kauno technikos kolegija pirma dviejose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.
- Lietuvos aukštoji jūreivystės mokykla pirma, kaip ir pernai, yra dviejose vertintose studijų kryptyse.
- Klaipėdos valstybinė kolegija, kaip ir pernai, pirma yra 2-ose vertintose profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
- Vilniaus dizaino kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
- Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegija pirma (kaip ir pernai) vienoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
- Šiaulių valstybinė kolegija pirmauja vienoje vertintoje kryptyje.
- Utenos kolegija pirmauja vienoje vertintoje studijų kryptyje.
- Vilniaus verslo kolegija pirma, kaip ir pernai, yra vienoje vertintoje profesinio bakalauro rengimo studijų kryptyje.
Dalykinis (specialistų) universitetų bakalaurų reitingas:
- Vilniaus universitetas yra pirmas 29-iose (pernai buvo 26-iose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
- Kauno technologijos universitetas pirmas yra 12-oje (pernai buvo 11-oje) vertintų bakalaurų rengimo studijų krypčių.
- Vilniaus Gedimino technikos universitetas pirmas yra 8-iose (pernai buvo 11-oje) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas pirmas yra penkiose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse, pernai buvo 4-iose.
- Klaipėdos universitetas yra pirmas 5-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
- Vytautos Didžiojo universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 7-iose) vertintose bakalaurų rengimo kryptyse.
- ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas pirmas yra 4-iose (pernai buvo 2-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
- Lietuvos muzikos ir teatro akademija pirma yra 3-ose (pernai buvo 2-ose) vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
- Aleksandro Stulginskio universitetas pirmas yra 2-ose (pernai buvo 3-ose) vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
- Vilniaus dailės akademija pirma, kaip ir pernai, yra 2-ose vertintose bakalaurų rengimo studijų kryptyse.
- Gen. J. Žemaičio Lietuvos karo akademija, kaip ir pernai, pirma yra vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.
- Lietuvos sporto universitetas pirmas yra (kaip ir pernai) vienoje vertintoje bakalaurų rengimo studijų kryptyje.