„Ji (įvesta kartelė – BNS) turės pragaištingų padarinių didelei daliai gimnazijų (...). Tai reiškia, kad mažėtų gimnazijų mokytojų krūviai, mažėtų atlyginimai, dalies mokytojų, mokyklų apskritai nereiktų, jas reikėtų uždaryti“, – trečiadienį spaudos konferencijoje kalbėjo G. Sarafinas.
Seimas praėjusių metų gruodį įtvirtino privalomus mokinių pasiekimų patikrinimus, o nuo 2025 metų nustatė keturių balų slenkstį dešimtokams, norintiems tęsti mokslą gimnazijoje.
Tiems, kurie slenksčio neįveiks, bus siūloma kartoti 10-osios ar antrosios gimnazijos klasės kursą gimnazijoje arba profesinėje mokykloje, ar atskirai mokytis konkretaus dalyko ir taip pasirengti pasiekimų patikrinimui kitais metais. Tarpiniai patikrinimai privalomi tapo nuo šių mokslo metų, tačiau sąlyga, jog neišlaikiusieji negalės tęsti mokslų, įsigalios nuo 2025-ųjų.
Pernai metų duomenimis, visoje Lietuvoje dešimtokų patikrinimus laikė ir juose dalyvavo per 25 tūkst. dešimtokų. 10 tūkst. iš jų neįveikė keturių balų kartelės, ją įveikti pavyko 15 tūkst. mokinių.
„Vadinasi, pagal naująją tvarką, jie negalėtų patekti į vienuoliktą klasę gimnazijose“, – sakė jis.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) BNS atsiųstame komentare rašė, kad dalis dešimtokų nededa pastangų geriau atlikti pasiekimų patikrinimą, nes jo rezultatas neturi įtakos perėjimui į vienuoliktą klasę. Kartelės įvedimas, anot ministerijos, paskatins atsiskaitymą vertinti rimčiau.
„Siekiama, kad į vidurinį ugdymą ateitų pasirengę mokytis mokiniai, kad neliktų didelių spragų, kurios trukdytų mokytis III ir IV gimnazijos klasėje“, – nurodė ministerija.
„Pasiekimų patikrinimo minimali išlaikymo riba įvedama tik 2025 metais, tad dabartiniai aštuntos klasės mokiniai, žinodami, kokie bus jiems keliami reikalavimai, gali tinkamai pasirengti ne tik pasiekimų patikrinimams, bet ir padidinti mokymosi motyvaciją“, – pridūrė ŠMSM.
G. Sarafinas taip pat kritikavo atnaujintas ugdymo programas, kuriose nuo kitų mokslo metų bus pradėtos diegti 1, 3, 5, 7, 9 klasėse ir III gimnazijos klasėje. Kitose klasėse jos bus įdiegtos nuo 2024 metų.
Anot G. Sarafino, šiai reformai yra nepasirengta, šeimos nežino, kas jų laukia, o mokytojai, švietimo bendruomenė supranta, kad „vaikų ateičiai gali būti stipriai pakenkta.“
Pasak ministerijos, radikalių permainų atnaujintose programose nėra, o siekiant pasiruošti dirbti pagal jas mokytojams teikiama įvairi pagalba.
„Pasiruošti dirbti pagal atnaujintas ugdymo programas mokytojams teikiama įvairi pagalba: nuo programų įgyvendinimo rekomendacijų, savivaldybės lygmenyje sudarytų atnaujinto ugdymo turinio įgyvendinimo grupių veiklos, mokymų, iki individualių konsultacijų“, – rašoma ministerijos komentare.
Anot ŠMSM, pasirengimas diegti šias programas vyksta nuo pernai metų, kiekvienai programai parengtos rekomendacijos, jos pritaikytos ir dirbant su skirtingų ugdymosi poreikių turinčiais vaikais. Taip pat šiuo metu vyksta tikslinės konsultacijos lietuvių kalbos ir literatūros bei matematikos mokytojams.
Nepasirengta, pasak „Reitingų“ vyriausiojo redaktoriaus, ir tarpiniams patikrinimams vienuoliktoje klasėje.
„Įsivaizduokite, dabartiniai dešimtokai juos laikys po aštuonių mėnesių, o apie juos dar absoliučiai nieko nežinoma. (...) Nežino ne tik tie dešimtokai, bet nežino ir mokyklų vadovai, mokytojai“, – kalbėjo jis.
Anot jo, neaišku nei kada tiksliai vyks tarpiniai patikrinimai, nei iš ko mokytojai turėtų mokiniams padėti jiems ruoštis.
„Mums mokyklų vadovai atsiuntė 20 klausimų į kuriuos nėra atsakymų“, – pridūrė jis.
Savo ruožtu ministerija nurodė, kad apie tai, kaip atrodys tarpiniai pasiekimų patikrinimai, su švietimo bendruomene kalbama nuo šių metų pradžios.
„Vasarį mokyklas pasiekė atmintinė dabartiniams dešimtokams (-ėms), kur pristatyta jiems aktuali būsimų egzaminų sistema. Šiuo metu rengiami ir mokyklas iki naujų mokslo metų pradžios pasieks tarpinių patikrinimų užduočių pavyzdžiai, dalis pavyzdžių bus skelbiama dar gegužės mėn., artimiausiu metu bus paskelbtas svarstymui 2023 – 2024 metų tvarkaraščio projektas“, – rašoma ŠMSM komentare.
Nuo 2024-2025 mokslo metų valstybinio brandos egzamino įvertinimą sudarys dvi dalys: 60 balų už brandos egzaminą, minėtas tarpinis patikrinimas bus vertas 40 balų.
Ministerija BNS taip pat informavo, kad žurnalui „Reitingai“ nuo 2014 iki 2021 metų mokėjo už paslaugas, iš viso tam skirta 45 tūkst. eurų, o vėliau lėšų žurnalui neskyrė.
Savo ruožtu G. Sarafinas BNS pabrėžė, kad ministerijos skiriamų lėšų nutraukimas neturi įtakos žurnalo turiniui ir šiai kritikai. Jis pridūrė, kad „Reitingai“ yra laisva žiniasklaidos priemonė, jos „niekaip nelemia užsakovai.“
2014 metais „Reitingams“ skirti 3 tūkstančiai eurų, nuo 2015 iki 2021 metų kasmet buvo skiriama po 6 tūkst. eurų.
„Nuspręsta, kad mes nebematėm pridėtinės naudos skirti lėšas ar užsakyti kažkokias paslaugas žurnale“, – BNS nurodė švietimo, mokslo ir sporto ministrės patarėjas Dainoras Lukas.
„Visada būdavo įvairūs svyravimai, kalbant apie Švietimo ministeriją, mes jau pergyvenome penkis ministrus, būdavo kartais ateina su reklama, kartais neateina, mes savo įžvalgų, kalbėjimo nekeitėme“, – kalbėjo jis.
