„Mes manome, kad dėstytojų, mokslo darbuotojų atlyginimai yra nepakankami – čia aš nieko naujo nepasakysiu. Mes pasiūlėme, kad kasmet galėtų būti keičiamas finansavimas šiems dalykams“, – BNS sakė Lietuvos universitetų rektorių konferencijos vadovas, Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius Alfonsas Daniūnas.
Rektorių siūlymu, dėstytojų atlyginimams kasmet finansavimą didinti reikėtų ne mažiau 5 procentais, o mokslo srityje, kuri, pasak A.Daniūno, yra dar labiau apleista, kasmet pridėti po 10 procentų finansavimo.
„Suprantu, kad visada yra sakoma, jog pinigų yra daug duodama – tai nesvarbu, jeigu neracionaliai juos duoda, tai turbūt irgi reikia sutvarkyti“, – svarstė jis.
Rektorių siūlymu, dėstytojų atlyginimams kasmet finansavimą didinti reikėtų ne mažiau 5 procentais, o mokslo srityje, kuri, pasak A.Daniūno, yra dar labiau apleista, kasmet pridėti po 10 procentų finansavimo.
Pasak rektoriaus, universitetai neprašo tiesiog duoti jiems daugiau pinigų, bet tuo pačiu siūlo finansavimą skirstyti atsižvelgiant į studijų kokybę, absolventų įsidarbinamumą, mokslo srityje – atsižvelgiant į mokslo pasiekimus.
Penktadienį siekdami atkreipti dėmesį į mažus atlyginimus prie Vyriausybės piketavo ir patys mokslininkai. Į piketą susirinko apie 100 žmonių, jame aiškinta, kad Seimas turi jau 2017 metų biudžete numatyti pinigų pakelti dėstytojų ir mokslininkų algas 20 proc., o iki 2020-ųjų jos turi padidėti 80 proc., palyginti su dabartiniu darbo užmokesčiu.
Su piketo dalyviais išėjęs susitikti Vyriausybės vicekancleris socialdemokratas Rimantas Vaitkus aiškino, kad dėstytojų ir mokslininkų atlyginimai priklauso ir nuo įstaigų vadovų sprendimų.
„Matome ir savo kaltės finansavimo dalyje, nes pirmiausia turėjome sparčiau auginti tą sritį. Bet yra kitas dalykas, (...) yra vadybinių problemų, kurios irgi turėtų būti sprendžiamos, tai nėra tik finansavimo klausimas“, – sakė jis.
Tarp rektorių siūlomų Vyriausybės programos nuostatų – aiškios mokslo ir studijų strategijos apibrėžimas bei aiški vizija apie tai, kaip universitetai turėtų siekti tarptautiškumo.
„Tarptautiškumas yra labai svarbu, tačiau Lietuva neturi aiškios vizijos tiek studentų, tiek mokslo personalo pritraukimo ir eksporto į užsienį klausimais“, – konstatavo A.Daniūnas.
Rektoriai taip pat rekomenduoja Vyriausybei imtis universitetų bendrabučių atnaujinimo programos.
„Tai yra labai skaudi vieta ne tik universitetams. (...) Atnaujinimo programa turi būti valstybinė, kad studentams bendrabučiai būtų sutvarkyti“, – sakė A.Daniūnas.
Pasak jo, patys universitetai iš savo lėšų to padaryti neįstengtų. Ir nors jie atlieka kai kurių bendrabučių renovacijos darbus, jų vidaus komunikacijos yra beveik neatnaujintos nuo statybos.
Rektorių konferencijos vadovas vylėsi, kad aukštųjų mokyklų vadovai turės galimybę dalyvauti rengiant Vyriausybės programą ir į jų pasiūlymus bus atsižvelgiama.
