Šiuo metu stojantiesiems į valstybės finansuojamas ir nefinansuojamas studijų vietas taikomi nevienodi stojimo reikalavimai.
Pretenduojantiems gauti valstybės finansavimą reikalavimai yra aukštesni – jie turi būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus. Tuo metu norintys mokėti už studijas būsimieji studentai gali būti išlaikę tik vieną egzaminą.
Seime pritarus naujam siūlymui, stojantieji į aukštąsias mokyklas turėtų būti išlaikę tris valstybinius brandos egzaminus – lietuvių kalbos ir literatūros, matematikos ir laisvai pasirenkamą.
Stojantiesiems į menų studijas būtų padaryta išimtis – jiems nereikėtų laikyti matematikos egzamino.
Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius BNS sakė, kad tokias stojimo sąlygas reikėtų patvirtinti kuo greičiau, kad būtų galima pradėti jas taikyti 2021 metais.
„Norėtųsi, kad būsimieji 2021 metų abiturientai iš anksto žinotų sąlygas“, – teigė ministras.
Šiuo metu reikalavimai dėl stojimo į aukštąsias mokyklas išdėstyti poįstatyminiuose teisės aktuose. Pasak A.Monkevičiaus, juos norima perkelti į įstatymą siekiant daugiau stabilumo.
Pagal siūlomą pataisą, stojant į universitetus brandos egzaminų ir atestato metinių įvertinimų vidurkiai turėtų būti ne žemesni nei pagrindinis vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis, stojant į kolegijas – ne žemesni nei patenkinamas vidurinio ugdymo programos dalykų pasiekimų įvertinimų lygis.
Šie lygiai bus nustatyti kitame įstatyme.
Prieš kelias savaites pasirašytoje naujoje sutartyje dėl valdančiosios koalicijos įvesti nemokamą bakalaurą planuojama nuo 2020-ųjų.
„Nemokamas bakalauras“?
Kai kurie politikai sako, kad siūlomu įstatymu kuriamos prielaidos įvesti visuotines „nemokamas bakalauro“ studijas, nors kai kuriems toks sprendimas atrodytų prieštaraujantis Konstitucijai.
Be siūlymo suvienodinti minimalius priėmimo kriterijus, numatoma, kad kad tiems, kurie įstoja į valstybės nefinansuojamas vietas, būtų galimybė mokėti studijų kainos dydžio stipendiją.
„Yra tam tikros įstatyminės prielaidos kuriamos (nemokamam bakalaurui – BNS)“, – BNS sakė Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
To paties komiteto narys, opozicinių liberalų atstovas Gintaras Steponavičius BNS teigė, kad užkirsdami kelią įstoti prasčiau valstybinius brandos egzaminus išlaikiusiems žmonėms ir tuo pačiu per stipendijas finansuodami į valstybės neapmokamas vietas įstojusiųjų mokslus „valdantieji bando finansuoti daugiau studentų ir artėja prie tos nemokamo bakalauro idėjos“.
Pasak jo, tokios visuotinės nemokamo bakalauro studijos prieštarautų Konstitucijai, visų pirma todėl, kad ribotų prasčiau mokykloje besimokiusių, bet norinčių studijuoti ir pasiryžtančių už tai mokėti žmonių galimybes.
Politiko teigimu, siūlomas reguliavimas gali iškreipti tai, kokius valstybė formuoja prioritetus dėl studijų finansavimo.
„Medicina, teisė, vadyba, politikos mokslai – čia besimokantys įstoja gerokai aukščiau to siūlomo minimalaus balo. Tai jie visi gautų nemokamas studijas, bet klausimas, kiek valstybė gali finansuoti studentų? Kitas klausimas, kiek studentų liktų už borto tokiose specialybėse, kurios valstybei iš tikrųjų reikalingos, pavyzdžiui, informacinės technologijos ar inžinerija, kur stojančiųjų balai yra žemesni?“, – kalbėjo G.Steponavičius.
Trumpai aptaręs įstatymo projektą Seimo komitetas paskyrė išvados rengėjus – valdančiuosius „valstiečius“ E.Jovaišą, Arūną Gumuliauską, opozicinius liberalą G.Steponavičių ir konservatorių Vytautą Juozapaitį.
Jie žada konsultuotis su aukštųjų mokyklų, moksleivių atstovais, kitomis organizacijomis.
Studijas finansuotų ministerijų fondai
Švietimo ministras A.Monkevičius sakė, kad Seime svarstomos pataisos nėra tiesiogiai susijusios su idėja dėl „nemokamo bakalauro“, įgyvendinti pastarąjį sumanymą planuojama nuo 2020 metų.
Pasak jo, Vyriausybė tik siekia suvienodinti studentams priėmimo į aukštąsias mokyklas sąlygas, todėl siūlo socialiai teisingesnį sprendimą, nei dabartinė sistema.
Ministras taip pat tvirtino, kad priimtas įstatymas neįpareigotų valstybės apmokėti studijų visiems įstojusiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas. Taip valdžia galėtų pasirinkti, kokių studijų programų studentams skirti stipendijų studijų kainai apmokėti.
„Galbūt ir liks tam tikra dalis valstybės nefinansuojamų studentų – medicinoje, pilotų rengime, menuose, jų tikrai nebus daug. Šios vietos paliekamos žmonėms, kurie vis tiek nori studijuoti ir už tai mokėti, nors valstybei tų specialistų ir nereikia“, – teigė A.Monkevičius.
Anot jo, stipendijas už studijas mokantiems studentams galėtų mokėti atskiros institucijos, atsakingos už konkrečių specialistų poreikio formavimą.
„Tarkime, mūsų ministerija atsakinga už mokytojus, tai numatytume fondą, iš kurio mes skatintume rinktis mokytojo rengimo programas, mokėti jiems stipendiją, padengti įsikūrimo regionuose išlaidas“, – sakė švietimo ministras.
„Tuo tarpu jeigu kalbame apie technologijų, inžinerijos, žemės ūkio ar kitų sričių specialistus, norėtume, kad kitos šakinės ministerijos disponuotų galimybėmis mokėti stipendijas jiems“, – pridūrė jis.
Ministras taip pat tvirtino, kad priimtas įstatymas neįpareigotų valstybės apmokėti studijų visiems įstojusiesiems į valstybės nefinansuojamas vietas.
Prieš kelias savaites pasirašytoje naujoje sutartyje dėl valdančiosios koalicijos įvesti nemokamą bakalaurą planuojama nuo 2020-ųjų.
Kitiems metams – papildomi 4,4 mln. eurų
Nemokamo bakalauro idėjai įgyvendinti Švietimo ministerija šiuo metu rengia dar vieną įstatymą ir artimiausiu metu ketina pateikti jį Vyriausybei.
Pataisose bus siūloma suteikti valstybės finansuojamas vietas daugumai asmenų, kurie peržengtų valstybės nustatytą minimaliųjų reikalavimų kartelę.
Ministerija pabrėžė, kad vis tiek išliks dalis asmenų, kurie mokės už studijas patys.
Pavyzdžiui, tai būtų asmenys, kurioje toje pačioje pakopoje jau yra studijavę valstybės finansuojamoje studijų vietoje ir siekia tai padaryti antrą kartą, arba asmenys, siekiantys vienu metu studijuoti dvejose studijų programose.
„Svarstoma, kad Vyriausybė turės ir galimybę suformuoti sąrašą studijų krypčių į kurias valstybės finansuojamų vietų skaičius būtų ribojamas“, – rašoma BNS pateiktame atsakyme.
Preliminariais duomenimis, siekiant kitąmet finansuoti daugiau studijų valstybei reikėtų skirti 4,4 mln. eurų.
