Šiuo metu atrankos komisijose dalyvauja keturi bendruomenės atstovai – po vieną mokinių ir mokytojų bei du tėvų atstovai.
Vienas svarbiausių mokyklų vadovų konkurso pakeitimų – pretendentai turės susipažinti su mokyklos situacija ir pristatyti savo parengtas gaires bendruomenei. Jie galės lankytis švietimo įstaigoje, bendrauti su darbuotojais, dalyvaujant mokytojams ar švietimo pagalbos specialistams – ir su mokiniais, stebėti pamokas, pranešė Švietimo ir mokslo ministerija.
Nauja ir tai, kad vertinant pretendentus svaresnį balsą turės konkurso komisijos, sudarytos iš 4–6 narių. Šiuos narius deleguos konkurso organizatorius, atitinkamo švietimo įstaigos tipo ar vadovų asociacija, vieną narį – mokyklos taryba, Švietimo ir mokslo ministerija, jeigu ji nebus konkurso organizatorė, ir kt.
Įvedami stebėtojų teisėmis dalyvaujantys asmenys. Komisijos posėdyje stebėtojų teisėmis galės dalyvauti švietimo įstaigos profesinių sąjungų ar darbo tarybos atstovas.
Kandidatus vertins keliais etapais
Nustatoma, kad pretendentų į vadovus kompetencijos bus vertinamos keliais etapais. Nacionalinėje mokyklų vertinimo agentūroje jie bus vertinami dvigubai trumpiau negu iki šiol – ne 8 val., kaip dabar, o iki 4 valandų. Dalis jų kompetencijų, siejamų su vadovavimu konkrečiai švietimo įstaigai, bus vertinamos per antrąjį etapą – konkursą savivaldybėje. O kognityvinio mąstymo testą pretendentai galės atlikti pasirinktoje vietoje ir pasirinktu laiku.
Naujoje tvarkoje taip pat supaprastinamas pretendentų galutinio balo skaičiavimas. Komisijos nariai pretendentus vertins nustatytoje 5 balų skalėje. Ši tvarka įsigalios nuo birželio 29 dienos.
Anksčiau ministras siūlė keisti vadovų skyrimo tvarką atsisakant bendruomenės sprendžiamojo balso – kad jis būtų tik rekomendacinis, bet siūlymams pasipriešino tėvų organizacijos ir Mokyklų vadovų asociacija. Taip pat tokį siūlymą sukritikavo Specialiųjų turimų tarnyba, argumentuodama, kad palikus bendruomenę be sprendžiamojo balso mažės paskyrimo skaidrumas, didės korupcijos rizika.
