Nuo rugsėjo mokytojai bus ruošiami kitaip
„Kokį žmogų XXI – ajame amžiuje turi rengti švietimo sistema? Atsakymo į šį klausimą ieško net tos šalys, kurios laikomos turinčiomis geriausias švietimo sistemas. Negalime ignoruoti to, kad pasaulis nuolat keičiasi. Švietimas yra visą gyvenimą trunkanti kelionė“, – tokiais žodžiais renginį pradėjo švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė.
Ministrė pripažino, jog siekiant išspręsti švietimo srityje kylančias problemas reikės keisti ne vieną dokumentą – ant Vyriausybės narių darbo stalų netrukus guls mokyklų finasavimo klausimai, bus persvarstoma mokytojų karjeros sistema, parengta nauja apmokėjimo tvarka.
Numatytos ir mokytojų rengimo permainos. Kad mokyklose dirbtų motyvuoti ir gerai parengti pedagogai, įgyvendinamas naujas mokytojų rengimo ir karjeros modelis. Jau nuo šiemet pradeda veikti , trys nauji pedagogų rengimo centrai Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose. Jie veiks Vilniaus universitete, Vytauto Didžiojo universitete ir Šiaulių universitete. Šiuose centruose ne tik bus rengiami nauji mokytojai, tačiau ir keliama esamų mokytojų kvalifikacija.
Per šius metus mokytojas ne tik dirbs, gaudamas patyrusio kolegos pagalbą, bet ir galės tobulinti studijų metu įgytas kompetencijas.
Visiems centrams bendra tai, kad jie išplečia galimybes tapti mokytoju. Šalia įprastų mokytojų rengimo būdu, kai baigiamos pedagogikos studijos aukštojoje mokykloje, bus galima įgyti pedagogo kvalifikaciją ir kitais būdais, pavyzdžiui, programa „Renkuosi mokyti!“ būtų užskaitoma kaip pedagoginių profesinių studijų dalis.
Nuo rugsėjo atsiras galimybė būti dviejų dalykų mokytoju. Mokyklose jau dirbantys mokytojai, norintys pasirengti mokyti kito dalyko, jau šiais metais turės galimybę studijuoti aukštojoje mokykloje. Tam skiriamas tikslinis finansavimas iš Europos socialinio fondo ir Lietuvos valstybės biudžeto lėšų. Per ateinančius trejus metus numatoma finansuoti 820 tokių studijų vietų.
Šiemet startuoja naujos studijų programos, kuriose bus rengiami dviejų ar daugiau mokomųjų dalykų mokytojai. Tai – vaikystės pedagogika ir gamtamokslinis ugdymas Vilniaus universitete, taip pat ikimokyklinė ir pradinio ugdymo pedagogika, pradinis ir ankstyvasis kalbos ugdymas, mokomojo dalyko pedagogika Vytauto Didžiojo universitete. Vis dar vyksta šių programų vertinimas, jos artimiausiu metu atsiras priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemoje (LAMA BPO).
Būsima naujiena mokytojų darbe – pedagoginė stažuotė. Tai – pirmieji vieneri metai, kai pedagogas po studijų pradeda dirbti pirmoje mokykloje. Per šius metus mokytojas ne tik dirbs, gaudamas patyrusio kolegos pagalbą, bet ir galės tobulinti studijų metu įgytas kompetencijas. Tobulinimuisi skirtas laikas bus apmokamas kaip darbo etato dalis.
Mokytojo savybės: nusimanymas technologijose, verslumas, visapusiškas išsilavinimas
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektorius dr. Juozas Augutis, pristatydamas VDU kuriamą mokytojų rengimo centrą, sakė, kad mokytojui būtinas platus, visapusiškas išsilavinimas.
„Daugiakalbystė, tarptautiškumas tarp mokytojo kompetencijų turi užimti labai aukštą vietą“, – sakė dr. J. Augutis.
Jis priminė, jog Vytauto Didžiojo universitete taikoma artes liberales studijų sistema – tai reiškia, jog studijuojant bet kurioje studijų programoje galima mokytis dalykų iš kitų fakultetų, katedrų, kitų studijų programų. Dr. J. Augučio nuomone, tai yra labai svarbu būsimam mokytojui. Verslumo pagrindai – tokių žinių mokytojas taip pat privalo turėti. Todėl VDU skatina savo studentus su geriausių Lietuvos įmonių atstovais spręsti konkrečias jų problemas.
„Be užsienio partnerių mes pradėtume išradinėti savo dviračius, todėl turime daugybę sutarčių su pasaulio universitetais. Mūsų būsimi mokytojai galės stažuotis ir studijuoti doktorantūrą Talino, Turku, Liucernos, Edinburgo universitetuose“, – sakė dr. J. Augutis.
Vilniaus Universitete šiemet pristatomos dvi naujos studijų programos: vaikystės pedagogika ir gamtamokslio ugdymo.
Siekiantys tapti mokytojais VDU gali rinktis gretutines studijas (kai galima rinktis dalykus iš įvairių skirtingų studijų programų), nuoseklias studijas (kai pradedama ir baigiama viena studijų programa), lygiagrečias studijas (kai studentai pradeda bendrą studijų programą, o vėliau, studijų procese, renkasi kryptį: meninis, socialinis, kalbų ugdymas, etc.).
Vytauto Didžiojo universiteto rektorius taip pat pabrėžė, jog šiame universitete bus sukurtos visos galimybės mokytojų kvalifikacijos kėlimui: nuo neformaliai įgytų kompetencijų pripažinimo iki nuotolinio mokymo, meistriškumo pamokų, kurias galbūt ves užsienio ekspertai.
Mokytoju gali tapti pasirinkęs visiškai kitą specialybę
Vilniaus universiteto prodrektorius doc. Valdas Jaskūnas teigė, jog universitetas aktyviai įsitraukia į mokytojų rengimą ir studijas grįs moksliniais tyrimais. Universitete būsimiems mokytojams bus siūlomos pirmos, antros ir trečios pakopos studijos, taip pat lanksčios ir plačios galimybės įgyti mokytojo kvalifikaciją.
Universitete, kaip ir minėta, šiemet pristatomos dvi naujos studijų programos: vaikystės pedagogika, skirta ketinantiems dirbti su ikimokyklinio ir pradinio amžiaus moksleiviais, ir gamtamokslio ugdymo – būsimiems chemijos, fizikos ir biologijos mokytojams. Planuojamos magistro studijų programos – gamtamokslio ir meninio bei humanitarinio ugdymo.
„Vilniaus universiteto Ugdymo mokslo institutas (UMI), kuris koordinuoja ir vykdo pedagogines studijas ir edukologijos tyrimus, turės nuolat veikiančią Tarptautinių patarėjų tarybą (International Advisory Council), kuria sudarys žinomi srities užsienio ekspertai. Iš UMI patarėjų tarybos tikimės patarimų, kaip realizuoti šiandieninius visuomenės iššūkius atliepiantį mokytojų rengimą, grįstą inovatyviais moksliniai tyrimais ir kuriantį didžiausią vertę visuomenei. Norime, kad patarėjų tarybos nariai įneštų pedagogų ugdymo sistemų pažangiose šalyse patirties ir padėtų susitelkti į tas veiklas, kurios kurtų didžiausią vertę visuomenei ir pačiam universitetui“, – sakė doc. Valdas Jaskūnas.
Jis taip pat pridūrė, jog Vilniaus universitete studijų tarptautiškumas suvokiamas plačiai, neapsiriboja studentų mobilumu ar kviestinių dėstytojų iš užsienio pritraukimu.
Sieksime, kad kiekvienas Šiaulių universitete besimokantis pedagogas įgytų inkliuzinio ugdymo vertybes.
„Siekiame, kad studijos Vilniaus universitete vyktų tarptautiškoje aplinkoje, o studijų programos ugdytų tarptautiškumo kompetencijas. Taigi bendradarbiavimą su užsienio universitetais mes matome ne kaip tikslą (toks bendradarbiavimas jau vyksta) bet kaip priemonę, kuri leistų dalintis užsienio pedagoginių centrų gerąja praktika,“– sakė doc. V. Jaskūnas.
Taip pat bus pastatytas nacionalinis STEAM centras, kur įsikurs atviros prieigos erdvė, skirta formaliam ir neformaliam mokymuisi. Galvojama ir apie mokytojų rengimą tautinių mažumų mokykloms – lenkakalbiams bei rusakalbiams vaikams.
Mokytojo stiprybės: ne tik žinios, bet ir vertybės
Šiaulių universiteto Ugdymo mokslų ir socialinės gerovės fakulteto Muzikos pedagogikos katedros vedėja Diana Strakšienė sakė, jog universitetas ir šiandien rengia visų pedagoginių specializacijų specialistus. Būsimi mokytojai gali rinktis pirmos, antros ar trečios pakopos studijas, taip pat profesinius kursus, seminarus. Studentai mokosi moderniame pastate, gali naudotis įvairiomis universiteto laboratorijomis. Šiauliuose taip pat netrukus pradės veikti STEAM – gamtos mokslų, technologijų, kūrybiškumo ugdymo, atviros prieigos centras.
Šio universiteto Specialiosios pedagogikos katedros vedėja doc. dr. Lina Miltelienė teigė, jog mokytojui vien tik savo dėstomo dalyko žinių nepakanka – labai svarbu, kokiu būdu jos panaudojamos, perteikiamos, kaip organizuojamas ugdymo procesas.
„Todėl nusprendėme, kad prioritetas yra vertybinis būsimų mokytojų ugdymas. Sieksime, kad kiekvienas mūsų universitete besimokantis pedagogas įgytų inkliuzinio ugdymo vertybes. Kas tai? Tai mokymo būdas, kai mokytojas geba atpažinti gabų, mažiau, gabų, potencialiai diskriminuojamą mokinį. Mokytojas geba kurti aplinką, kurioje kiekvienas gali pasiekti geriausių savo rezultatų“, – sakė doc. dr. Lina Miltelienė.
Kiekvienoje studijų programoje numatoma turėti bent 1 dėstytoją iš užsienio, taip pat stažuotis, atlikti praktikos į užsienį galės vykti tiek dėstytojai, tiek studentai. Bus pritaikyta nauja praktikos koncepcija (studentai į praktiką vyks didelėmis grupėmis, sudarytomis iš skirtingų dalykų mokytojų, kad galėtų tapti mentoriais vienas kitam). Kitais metais bus pasiūlyta nauja studijų sandara: studentai dvejus metus mokysis bazinės programos, o tuomet rinksis specializaciją.
Papildomos lėšos mokytojų atlyginimams ir tobulėjimui
2018-aisiais į universitetines pedagogines studijas bus priimti 195 būsimi mokytojai, į kolegijas – 120, dar 185 vietos numatytos profesinėse studijose.
Šiuo metu daugiau nei pusė pedagogų Lietuvoje yra vyresni nei 50 metų, tačiau pastaruosius trejus metus į mokyklas kasmet ateina mažiau nei 100 jaunų mokytojų.
Ministerijos duomenimis, šiuo metu labiausiai trūksta ikimokyklinio ir pradinio ugdymo, fizikos, chemijos, matematikos, informatikos mokytojų.
Ministerija žada kasmet vertinti, kokių mokytojų labiausiai trūksta. Taip pat mokytojų atlyginimams papildomai numatoma skirti 95 milijonus eurų. Beveik 9 milijonai eurų bus skirti dirbantiems mokytojams, kurie sieks įgyti papildomų kvalifikacijų, tobulintis.
Panaudojant ES fondų investicijas gerinama švietimo, profesinio mokymo, aukštojo mokslo kokybė. Taip siekiama suteikti reikiamų įgūdžių ir užtikrinti mokymosi visą gyvenimą galimybę.
