Klausimą apie valstybės finansuojamas studijas švietimo ir mokslo ministrei Jurgitai Petrauskienei bei premjerui Sauliui Skverneliui ketvirtadienį Seime Vyriausybės valandos metu uždavė Švietimo ir mokslo komiteto narys Gintaras Steponavičius.
„Pasibaigė priėmimas į aukštąsias mokyklas ir profesines mokymo įstaigas. Ir nepaisant šios Vyriausybės deklaruotų tikslų dėl didesnio prieinamumo prie bakalauro nemokamų studijų, ir kitų rodiklių, mes turime 4,5 tūkst. neužpildytų valstybės finansuojamų vietų universitetuose ir kolegijose. Naujausi duomenys – 3 tūkst. valstybės finansuojamų neužpildytų vietų profesinėse mokyklose. Gerbiamas premjere, gerbiama ministre, kokios jums pirmos išvados peršasi matant tokią situaciją?“ – teiravosi parlamentaras.
Premjeras, atsakydamas G.Steponavičiui, svarstė apie tai, kad jaunuoliams sunku atsiriboti nuo sąvokos „populiari profesija“, nors esą vertėtų rinktis studijas, atsižvelgiant į perspektyvas darbo rinkoje.
„Dar matyt sunku mūsų jauniems žmonės atsiriboti nuo to „populiarios profesijos“ ir galbūt „valstybei reikalingos“ [...]. Matyt, dar nėra įsitikinimo, kad tos profesijos, kurios valstybės finansuojamos, kurios šiandien reikalingos darbo rinkoje, jos turį ateitį“, – dėstė S.Skvernelis.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kalbėdama apie laisvas valstybės finansuojamas vietas profesinėse mokyklose, teigė nemananti, kad tai „reikėtų traktuoti kaip mažėjimą“, ir pridūrė, kad Lietuvoje profesines studijas renkasi palyginti nedaug mokinių.
„Kaip tik šiandien su visais profesinių mokyklų vadovais aptarėme rezultatus. Tikrai sektorius išgyvena skaidrinimosi periodą, yra labai gaila, kad daugelį metų buvo situacija, kada realūs priėmimo skaičiai arba realūs mokinių skaičiai šiame sektoriuje, įvedus centralizuotą sistemą, pasirodė visiškai nerealūs. Tai tas procesas vyksta ir manau, kad priartėjome prie realių skaičių. Nemanyčiau, kad tai reikėtų traktuoti kaip mažėjimą. Tai reikėtų traktuoti kaip skaidrėjimą sistemos.
O kalbant apie aukštąjį mokslą, buvo padidintas valstybės finansuojamų vietų skaičius beveik 2 tūkst. Ne visi apsisprendė pasinaudoti šita galimybe. Žiūrint į visą piramidę, kiek pas mus jaunų žmonių renkasi studijuoti universitetuose, kolegijose ir profesiniame mokyme, procentinis pasiskirstymas yra tikrai labai kitoks nei daugelyje šalių. Profesinį mokymą renkasi tiktai 20 proc., kai daugelyje stiprių ekonomikų tai sudaro apie 50 proc. jaunų žmonių. Todėl tas pokytis struktūrinis ir vyksta nuosekliai“, – taip į G.Steponavičiaus klausimą atsakė ministrė.
Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) duomenimis, bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas metu, universitetai su jaunuoliais pasirašė 7 124 sutartis, kolegijos – 4 987 sutartis dėl valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų.
Švietimo ir mokslo ministerija įsakyme „Dėl Preliminaraus valstybės finansuojamų pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų vietų, į kurias 2018 metais priimami studentai, skaičiaus, studijų stipendijų skaičiaus ir skiriamo valstybės finansavimo“ universitetų studentams numatė 7801 valstybės finansuojamą, studijų stipendijų vietą, kolegijų studentams – 9011 valstybės finansuojamų, studijų stipendijų vietų.
Apie tai, kad per bendrąjį priėmimą į aukštąsias mokyklas liko tūkstančiai valstybės finansuojamų vietų – neatsirado pakankamai jaunuolių, norinčių tapti inžinieriais ir technologais – rugpjūtį BNS komentavo LAMA BPO prezidentas Pranas Žiliukas.
„Kolegijose liko daugiau kaip 4 tūkst. valstybės finansuojamų vietų, universitetuose – apie 800. Pusė jų ir yra inžineriniuose ir technologiniuose moksluose, o kitos – daugelyje grupių po truputį“, – anksčiau kalbėjo jis ir pridūrė, kad menką inžinerinių ir technologinių mokslų populiarumą tarp stojančiųjų buvo galima prognozuoti.
Balandį Švietimo ir mokslo ministerija pranešė kai kurioms kryptims padidinusi valstybės finansuojamų studijų vietų skaičius universitetuose: 8 proc. matematikos ir fizinių, 32 proc. gyvybės, 6 proc. humanitarinių mokslų studijų kryptyse. Prioritetą šioms sritims ministerija tikino skyrusi siekdama atliepti darbo rinkos poreikius.
Lietuvos studentų sąjungos prezidentas Eigirdas Sarkanas, komentuodamas įstojusiųjų į aukštąsias mokyklas skaičius, atkreipė dėmesį, kad šįmet mokančiųjų už studijas ne sumažėjo, o padaugėjo – nors Vyriausybė žadėjo įvesti nemokamą bakalaurą.
„Bendra 2017 metų proporcija tarp įstojusiųjų į valstybės finansuojamas bei valstybės nefinansuojamas vietas atitinkamai buvo 65 proc. ir 35 proc. Šiemet – 58 proc. ir 42 proc. Taigi mokančių už savo studijas ne tik kad nesumažėjo, tačiau padaugėjo net 7 proc. Vadinasi, tikslas artėti prie nemokamų bakalauro studijų ir didinti proporciją tarp mokančių bei nemokančių studentų – visiškai nepavyko“, – komentare, kurį publikavo 15min, rašo studentų atstovas.
Šiemet Lietuvos aukštosiose mokyklose studijas pradėjo 20 805 pirmakursiai – 643 mažiau nei pernai.
