Premjeras kartu sako, kad nereformuotai sistemai nebus didinamas finansavimas. Anot jo, dabar Lietuvoje švietimui skiriama daugiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o mokytojai vis tiek vaikšto su ištiesta ranka.
„Vadinasi, sistemoje kažkas yra negerai, tai tą „negerai“ pirma reikia ištaisyti ir mes tą padarydami ir finansuosime efektyvų modelį, kad tikrai jis būtų toks, kad mūsų mokytojai turėtų ir geras sąlygas, ir gerą atlyginimą, ir, tikiuosi, mokymosi rezultatus“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė S.Skvernelis.
Jis taip pat sakė, kad profsąjungų reikalaujami pokyčiai atsieitų per 200 mln. eurų, savo ruožtu profsąjungos sako, kad papildomai kitąmet reikėtų apie 60 mln. eurų.
„Mane ministrė patikino, kad jie kryptingai darbuojasi, ir Vyriausybė tikrai priims tuos sprendimus, kokius turi įsipareigojimus, struktūrines reformas, kurias turime daryti, darys, ir vadinamąjį etatinį apmokėjimą įves“, – žadėjo S.Skvernelis.
Jis pasakojo, planuojamas ne tik etatinis apmokėjimas, bet ir mokytojų rengimo pertvarka, svarstomas klasės krepšelio įvedimas.
„Manau, kad ultimatumai yra tikrai ne tas kelias. Noriu tiktai akcentuoti, kad visi procesai, kurie vyksta švietimo sistemoje, yra vykdomi kartu ir pasitelkiant profesines sąjungas, klausiama yra ir jų pasiūlymų ir nuomonių“, – pabrėžė premjeras.
Švietimo profesinės sąjungos šią savaitę paragino Vyriausybę pakeisti pedagogų apmokėjimo tvarką ir perspėjo, kad neįgyvendinus reikalavimų gali būti skelbiamas streikas. Šešios profesinės sąjungos pareikalavo iki kito ketvirtadienio pasirašyti tokios redakcijos švietimo šakos kolektyvinę sutartį, dėl kurios buvo sutarta paskutiniame derybiniame susitikime birželį.
Profsąjungos reikalauja nuo sausio panaikinti pedagogų darbo apmokėjimo pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų „žirkles“, skiriant valstybės biudžete tikslinę dotaciją. Profsąjungos nuo kitų mokslo metų ragina įvesti etatinį darbo apmokėjimą ir sumažinti mokinių skaičių klasėse. Profsąjungos taip pat ragina valdžią pradėti kelti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų, dėstytojų atlyginimus.
„Iki spalio 5 d. nepriėmus vyriausybiniame lygmenyje būtinų sprendimų šių reikalavimų įgyvendinimui švietimo profesinės sąjungos pasilieka teisę skelbti švietimo šakos neterminuotą streiką“, – rašoma profsąjungų pranešime spaudai.
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius BNS sakė, jog ultimatumas pareikštas siekiant, kad mokytojų reikalavimai atsispindėtų kitų metų biudžete. Anot jo, profesinės sąjungos kol kas inicijuoja tik kolektyvinį ginčą ir tikisi, kad iki streiko neteks prieiti.
„Nieko mes naujo nereikalaujame, tik kolektyvinės sutarties pasirašymo ir jos vykdymo (...). Jeigu matysime, kad akivaizdžiai nenorima prisiimti jokios atsakomybės, tada gali būti, kad Vėlines pasitiksime streikuodami, bet čia tik gali būti, nes nežinome, kokia bus reakcija“, – sakė A.Jurgelevičius.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė BNS trečiadienį neatsakė, ar iki profsąjungų nurodyto termino bus pasirašyta kolektyvinė sutartis, tam esą dar reikalingas Vyriausybės pritarimas. Anot jos, sutartis Vyriausybės verdiktui bus teikiama po galutinių darbo grupės sprendimų, artimiausias darbo grupės posėdis numatomas ketvirtadienį.
„Tiek kolektyvinė sutartis, tiek mokytojų apmokėjimo tvarkos keitimas, kas yra numatyta nuo kitų metų rugsėjo 1 dienos, yra tie modeliai, kuriuos esame parengę kartu su profsąjungomis, esame finišo tiesiojoje ir turime galiausiai priimti sprendimus. Manau, visų bendras siekis, kad kuo greičiau būtų rastas sutarimas ir pasirašyti įsipareigojimai“, – teigė ministrė.
