Pasą kūrė žinomi šalies menininkai: poetas, rašytojas Liutauras Degėsys ir knygų dailininkė Sigutė Chlebinskaitė.
„Ir tekstas, ir vaizdas pristato Lietuvos istoriją vaikui suprantamai ir prasmingai. Pasiuke yra metaforų, kurias kiekvienas galės vis iš naujo atrasti. Kuriant iliustracijas buvo panaudoti Lietuvos ir užsienio dailininkų darbų fragmentai bei LNM archyvuose saugomų, per lemtinguosius 1991 m. sausio mėnesio įvykius sukurti vaikų piešiniai. Tekstas apie birželio 14-ąją iliustruotas koliažu, kuriame – fragmentas iš tremtyje kurto elementoriaus. Elementorių ir raidyną ant beržo tošies sukūrė gydytojas, knygnešys, tarpukario Lietuvos sveikatos ministras Bronius Sipavičius savo dukrai Dalytei, linkėdamas, kad nepamirštų savo tėvynės Lietuvos ir lietuvių kalbos“, – pasakoja S.Chlebinskaitė.
Šiemetiniame pirmoko pase išskirti esminiai Lietuvos šimtmečio istorijos įvykiai, pabrėžiamas kiekvieno indėlis į valstybės kūrimą. Turinys dėliojamas chronologine tvarka, pagal mėnesius, o kiekvieno mėnesio pavadinimo reikšmę iliustruoja L.Degėsio sukurtas ketureilis. Pase vaikas gali fiksuoti jam svarbius įvykius, paskirtas atvartas, kur tėvai, draugai, mokytojai ar žymūs žmonės galės įrašyti linkėjimus.
Pasas gali būti kalendorius, dienoraštis ir maža užrašų knygelė.
„Pasas gali būti kalendorius, dienoraštis ir maža užrašų knygelė. Joje yra 12 lapų, skirtų kiekvienam metų mėnesiui. Juose galima žymėti savo nuotykius, aplankytas vietas, susitikimus su įžymiais žmonėmis. Pirmoko pasas po keleto metų padės prisiminti, kaip sekėsi pirmaisiais metais mokykloje,“ – sako L.Degėsys.
Pasak švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, Lietuvos pirmoko pasas – tai simbolinis dokumentas, primenantis kiekvienam mokinukui, kad jis yra svarbi valstybės dalis, kad kiekvienas yra jos kūrėjas.
Vyresniems mokiniams skirta elektroninė žaisminga, interaktyvi paso versija, kur Lietuvos šimtmečio istorija pasakojama plačiau – čia.
