„Savivaldybių kalbos tvarkytojai tam prieštarauja ir teigia, jog (...) dabartinė padėtis, kuomet komisijos nutarimai pakeisti rekomendacijomis, yra didelis žingsnis atgal, pataikavimas paviršutiniškumui, o kalbininkų darbas bus skirtas tik pačiai kalbos atstovų bendruomenei, bet ne visuomenei“, – rašoma Lietuvos savivaldybių asociacijos paskelbtame pranešime.
Pasak kalbininkų, rekomendacinio pobūdžio sąrašu galima remtis atliekant šviečiamąją veiklą, tačiau kontrolei vykdyti daugeliu atvejų jo galios bus per menkos.
Jie teigia, kad prieš naikinant esamą tvarką, reikėtų pateikti aiškią viziją, kuo ji bus keičiama ir palikti laiko pasirengti pokyčiams.
Savivaldybėms valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolę numato Vietos savivaldos įstatymas.
Nutarimas, žinomas kaip Didžiųjų kalbos klaidų sąrašas, panaikintas vasario 1 dieną. Taip atsisakyta instrumento, du dešimtmečius leidusio bausti už pagrindinių kalbos normų nesilaikymą.
VLKK atstovai pabrėžia, kad kai kurie kiti nutarimai, apibrėžiantys kalbos taisykles, lieka, tačiau vartosena, anot VLKK pirmininko Audrio Antanaičio, bus paremta „taisyklėmis, o ne klaidomis“.
