Nuo 2017 metų gimnazija yra viena iš 19 Lietuvos mokyklų, išbandančių integralaus gamtamokslinio ugdymo 5-8 klasėse naująją programą. Jos koncepcija, strategija, turinys ir temos nukreiptos į mokymąsi tyrinėjant, bendrųjų kompetencijų integraciją ir jų ugdymą mokinių tiriamojoje veikloje.
Teritorija – vienuolikos hektarų
Gimnazijoje didelis dėmesys skiriamas naujų edukacinių erdvių kūrimui, o 2016 metais ji pripažinta tvarkomų edukacinių erdvių konkurso nugalėtoja.
„Turint nemažą vienuolikos hektarų mokyklos teritoriją labai norėjosi ją prasmingai panaudoti ruošiant mokinius integraliai pažinti ir suprasti aplinkinį pasaulį, kuriame gyvena, suvokti ir naudoti sistemas ir procesus, atsakingai taikyti įgytas patirtis kasdieniniame gyvenime ir profesinėje veikloje“, – teigia Šeduvos gimnazijos direktoriaus pavaduotoja Vida Makutienė.
Šeduvos gimnazijos strategijoje akcentuota, kad vienas iš tikslų yra įrodymais grįsto mokymo stiprinimas. Norint tai įgyvendinti reikalinga ir materialinė bei edukacinė aplinka, kad mokiniai turėtų galimybę naujas žinias ir įgūdžius įgyti keisdami savo patirtį.
Gimnazijos teritorijoje dar auga senojo sodo obelys, tad mokiniai turi galimybę ne tik džiaugtis vešliai žydinčiais medžiais, bet ir rudenį paskanauti nunokusių vaisių, įvertinti skonių skirtumą palyginę juos su dabar valgomais obuoliais. Taip pat jie mokomi pažinti medžius pagal jų formą.
Kaip pasakojo V.Makutienė, gimnazistai susipažįsta su skirtingų gyvatvorių augalų rūšimis. Pagal augalų ir lapų nuotraukas jie suranda ir aprašo gyvatvorių vietą teritorijoje, įvertina jų grožį, praktiškumą.
Stebi ir skruzdžių gyvenimą
Spygliuočių, lapuočių ir pievos su Niauduvos upeliu ekosistemų pavyzdžiuose mokiniai tyrinėja augalus, vabzdžius, o taip pat turi ir puoselėjamą skruzdėlyną.
Gimnazistų akiratyje – perintys lizduose ir inkiluose įvairūs paukščiai, skirtingose ekosistemose augantys natūralūs skirtingi augalai, upelyje gyvenantys smulkieji gyvūnai, pavasario potvyniai Niauduvoje, pratekančio vandens debitas, upelio plotis, gylis, vandens tekėjimo greitis.
„Aišku, kai kurių vabzdžių ar paukščių atėjęs ir nepamatysi, todėl mokiniams skiriamos ilgalaikės stebėjimo, aprašymo ir užfiksavimo užduotys.
Mokiniams skiriamos ilgalaikės stebėjimo, aprašymo ir užfiksavimo užduotys.
Yra įrengtos lesyklėlės, kuriose žiemos metu mokinių maitinami likę žiemoti ar iš šaltesnių kraštų atskridę paukščiai“, – pasakojo pedagogai.
Gyvūnais rūpinasi mokiniai
Vienas iš įdomiausių dalykų – mokomoji ferma, kur auginami ir prižiūrimi arklys, ponis, triušiai, šuo, kačių šeimyna. Šalia jos įrengta ganykla.
Mokiniai patys prižiūri čia gyvenančius gyvūnus, juos šeria ir girdo, tvarko jų gyvenamąją aplinką, šukuoja.
„Švenčių metu norintys pajodinėti kviečiami tai išbandyti. Drąsesni – arkliu, o ne tokie drąsūs – nedideliu poniu“, – kalbėjo mokyklos atstovai.
Mokykloje iš gamtinių medžiagų – kankorėžių, skirtingų akmenukų, smėlio, žvyro, smulkių šakelių – įrengtas pojūčių takas, kurį itin mėgsta specialiojo ugdymo skyriaus mokiniai.
„Aišku, jo teikiamomis galimybėmis mokiniai naudojasi tik šiltuoju periodu, bet tako terapija labai praverčia mokinių sveikatos puoselėjimui ir aplinkos pažinimui.
Dar specialiojo ugdymo skyriuje įrengtas žaliasis kampelis su gėlėmis, akvariumu, vabzdžiais ir gyvūnais. Jame pagal poreikį apsilanko tiek pradinių klasių mokiniai, tiek gimnazistai, kuriems sudaromos galimybės ne tik išgirsti detalų pasakojimą apie eksponatus, jų ypatybes, bet juos ir paliesti arba pamaitinti“, – sakė V.Makutienė.
Mokyklos teritorijoje pastatyti demonstraciniai bičių aviliai su koriais, apšiltinimo pagalvėmis – senovinis ir šiuolaikinis. Tiesa, bitės juose neveisiamos norint apsaugoti vaikus nuo įgėlimo.
Dar vienas netikėtas dalykas – netoli etnokultūrinio darželio įrengtas vabzdžių viešbutis, prie kurio stebėti vabzdžių rūšių, jų gyvenimo eina įvairių klasių mokiniai.
Dar vienas netikėtas dalykas – netoli etnokultūrinio darželio įrengtas vabzdžių viešbutis.
Pažinimui – mokyklinis daržas, šiltnamis
Gimnazijos teritorijoje puikiai dera ir mokyklinis daržas. Dėžutėse paruošiamos lysvės, kuriose mokiniai sėja, augina, prižiūri, jei trūksta drėgmės, palaisto ir naudoja įvairias daržoves, vaistinius ir prieskoninius augalus.
„Dar pastatytas šiltnamis, kuriame praėjusią vasarą augalų augimas ir vaisų nokimas buvo nuolat filmuojamas kamera – mokyklos internetiniame puslapyje tai galėjo stebėti bet kas, kam įdomu. Šiais metais čia auginami įvairūs daigai.
Augalus – gėles ir daržoves – pasėjo, nuolat laisto, ravi ir savo iniciatyva prižiūri mokiniai, vadovaujami mokytojos“, – sakė V.Makutienė.
2017-2018 mokslo metais VII klasės mokiniai pagal reikalavimus sukūrė etnokultūrinio darželio planus, iš kurių bendruomenė balsuodama išrinko tinkamiausią.
Gimnazistai surinko informaciją apie senovėje lietuvių darželiuose augintus augalus ir juos pristatė. Pagal nuotraukas ir aprašymus visa gimnazijos bendruomenė – mokiniai, mokytojai, tėvai, techninis personalas – surinko ir sunešė tuos augalus, kurie pagal planą buvo susodinti paruoštoje žemėje.
Šioje teritorijoje vyksta integruotos istorijos, biologijos, muzikos, lietuvių kalbos, dailės pamokos.
Įrengta kompostavimo dėžė naudojama tiek žaliosioms atliekoms kompostuoti, tiek mokinius mokyti, tiek šiltnamio bei mokyklinio daržo žemei pagerinti.
Kryptis – pažinti pasaulį
Daug dėmesio „kitokiam“ mokymui skirianti mokyklos bendruomenė sako, kad vienintelio ir teisingiausio kelio mokantis, matyt, nėra. Tačiau gimnazija pasirinko tokią kryptį – vadovaudamiesi tradicijomis, būdami šiuolaikiški ir inovatyvūs, mokiniams suteikti galimybę visapusiškai pažinti pasaulį, jį saugoti ir kurti.
Pasak V.Makutienės, mokiniams labiausiai patinka išeiti į gamtą, pakeisti aplinką, o fermoje ir žaliajame kampelyje – susipažinti su įvairiais gyvūnais, juos liesti, stebėti, maitinti, šukuoti, pagaliau – pažinti ir suprasti.
„Gyvenimas technologijų amžiuje jaunimą atitolino nuo gyvosios gamtos, apribojo jų aplinkos pažinimą. Perdėta tėvų globa bei nuolatinių pareigų neturėjimas vaikus atitraukė nuo patirtinių ir praktinių gebėjimų išsiugdymo.
Perdėta tėvų globa bei nuolatinių pareigų neturėjimas vaikus atitraukė nuo patirtinių ir praktinių gebėjimų išsiugdymo.
„Kitoks“ mokymasis miestelio vaikams leidžia atkreipti dėmesį į gamtos lobius, atsitraukus nuo telefonų ir kompiuterių pajusti augalų ir gyvūnų naudą, pažinti gamtinę aplinką, praplėsti akiratį, įgyti daugiau praktinių žinių ir įgūdžių. Taip atsiranda meilė gamtai, ji puoselėjama ir saugoma, kuriama gražesnė aplinka. Tai formuoja teigiamas emocijas, jautrumą tiek augalui, tiek gyvūnui.
Toks žmogus ne tik nelaužys medžių, neskriaus gyvūnų, bet ir neleis kitiems. Taigi mokykla yra ta vieta, kurioje mokiniai gali ugdytis patirtinius, emocinius, išgyvenimo, aplinkos supratimo, empatinius gebėjimus. Įsipareigodami jie ugdosi atsakomybę, gebėjimus atlikti įvairias veiklas“, – sutartinai kalbėjo pedagogai.
Mintyse – nauji užmojai
Dėmesys Šeduvos gimnazijoje skiriamas ir mokytojams, kuriems sudaromos sąlygos kūrybinei saviraiškai.
Kalbant apie ateitį gimnazijos bendruomenė nori tęsti pradėtus darbus ir pradėti naujus, sukuriant dar platesnes ugdymosi galimybes. Vienas iš artimiausių planų – įrengti matematinių figūrų aikštę.
„Šių mokslo metų pavasarį pradėtas vykdyti projektas „Lietuvos vietinių medžių parkas“.
Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
