Seimo posėdžio metu socialdemokratas Algirdas Sysas, kalbėdamas apie teiktą siūlymą didinti tik viršutinę pareiginės pedagogų algos pastoviosios dalies koeficientų ribą, teigė, kad to įgyvendinimui reikės papildomų lėšų.
Pasigedo Vyriausybės išvados
„Ar jūs skaitėte Teisės departamento išvados 4 punktą, kuriame parašyta (cituoju pažodžiui): atsižvelgiant, kad šitas įstatymas pareikalaus papildomų lėšų, vadovaujantis statuto 145 straipsniu, dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gautos Biudžeto ir finansų komiteto išvada, ponas pirmininke, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvada.
Deja, arba ponas pirmininkas melavo ir sakė, kad trečiadienį tokia išvada bus, bet aš jos nematau. Užkulisiuose girdėjau, kad yra Vyriausybės nepritarimas šitam įstatymui, nes nėra pinigų [...]“, – Seimo posėdžio metu kalbėjo parlamentaras, piktindamasis, kad dėl algų koeficientų didinimo nėra gauta Vyriausybės išvada.
Konservatorius Edmundas Pupinis teigė, kad dėl siūlomų naujų koeficientų šiek tiek pagerės gyvenimas ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistams.
„Dar vienas geras aspektas, kad [...] jau nuo vieno moksleivio su spec. poreikiais mokytojai gaus tam tikrą priedą. Aišku, tas pareikalaus šiek tiek lėšų, tačiau vėlgi su ta pozicija viskas tvarkoj [...]“, – aiškino Seimo narys.
E.Leiputė-Stundžienė: užmokestis keisis 7 eurais
Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas „valstiečių“ frakcijos narys Eugenijus Jovaiša teikė siūlymą apskritai naikinti mokytojų, dirbančių pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo švietimo programas, pareiginės algos pastoviosios dalies funkcinius intervalus, paliekant dabartinių koeficientų viršutines ribas.
Seimas tokią iniciatyvą palaikė, nors kiti Švietimo ir mokslo komiteto nariai pasisakė prieš.
-
Prezidentės pataisos dėl etatinio mokytojų apmokėjimo priimtos ypatingos skubos tvarka
-
„Trapus“ susitarimas: mokytojai trečiadienį paliks ministeriją, stabdomas streikas, pradedamas auditas
-
Kartu su mokytojais ministeriją paliekantis A.Navickas: streikuojančiuosius išgirdo
-
Prezidentė D.Grybauskaitė pasirašė 2019 metų biudžeto įstatymą
E.Pupinis tikino, kad pritariant E.Jovaišos iniciatyvai, bus apgauti tiek komiteto, tiek švietimo profsąjungų nariai.
„Komiteto buvęs variantas būtų pats priimtiniausias, kadangi neprivaloma didinti 16 proc. Ten buvo „šakutė“ nuo 0 iki 16 proc. Galima buvo galbūt palaipsniui didinti [mokytojų algas] pagal galimybes. Šiuo metu šis įstatymas, kuris bus priimtas bendrojo lavinimo mokytojams, užkerta bet kokį kelią didinti mokytojams atlyginimą. Na, nebent po pusės metų keičiant įstatymų projektus, kas neįmanoma, jei biudžetai nebus peržiūrėti“, – kalbėjo konservatorius.
Streiką nuo lapkričio 12-osios Lietuvos ugdymo įstaigose paskelbusi Lietuvos švietimo darbuotojų profsąjunga (LŠDPS) siūlymui naikinti koeficientų intervalus reiškė nepritarimą.
„Realiai mokytojo darbo užmokestis pasikeičia 7 eurais, jeigu jis turi pilną etatą. Vertinant kokia bus infliacija 2020 metais, 7 eurai nieko nesprendžia“, – 15min tvirtino LŠDPS pirmininko pavaduotoja Erika Leiputė-Stundžienė ir pridūrė palaikiusi iniciatyvą kelti tik viršutinę algos koeficientų ribą.
A.Jurgelevičius: „žirklių“ naikinimas – sveikintinas
Lietuvos švietimo profesinės sąjungos vadovas Audrius Jurgelevičius Seimo sprendimą naikinti užmokesčio koeficientų „žirkles“ pavadino sveikintinu.
„Šis sprendimas, mano akimis, orientuotas į ateitį. Kai neliks koeficientų žirklių, keliant pareiginės algos koeficientą visiems mokytojams realiai didės atlyginimas. Jeigu būtų paliktos žirklės arba kaip siūlė [...] opozicionieriai būtų išplėstos žirklių ribos, turėtumėm situaciją, kurią turėdavom ir anksčiau – didindavo koeficientus, bet didžiajai daliai mokytojų šitas padidėjimas neatsiliepdavo, nes jiems būdavo taikomos apatinės „žirklių“ ribos ir atlyginimai nedidėdavo. Tai sukeldavo didelį pyktį“, – 15min dėstė profsąjungos vadovas.
Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) skaičiavimais, visų pedagogų (ne tik tų, kurie dirba pagal bendrojo ugdymo programas) pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientų intervalų naikinimo kaina – 25 mln. eurų.
Pagal ketvirtadienį Seimo priimtas pataisas, pedagogams, dirbantiems su ikimokyklinukais ir priešmokyklinukais, taip pat meninio ugdymo mokytojams, tiek viršutinė, tiek apatinė užmokesčio koeficiento riba nuo 2019 metų rugsėjo didės 10 proc.
Pasiekus susitarimą su švietimo profsąjungomis šiam tikslui įgyvendinti kitų metų biudžete numatyti daugiau nei 13 mln. eurų.
Šiuo metu ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientai yra mažesni nei bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų, o pastarųjų algos koeficientų viršutinė riba nesiekia A kategorijos darbuotojo koeficientų maksimalios ribos.
Po to, kai su laikinai švietimo ir mokslo ministro pareigas einančiu susisiekimo ministru Roku Masiuliu buvo rastas sutarimas dėl etatinio pedagogų apmokėjimo modelio tobulinimo, LŠDPS penktadienį pažadėjo streiką laikinai sustabdyti.
Dalis šalies ugdymo įstaigų mokytojų streikuoja nuo lapkričio 12-osios.
Keliasdešimt streikuojančių mokytojų, tris savaites praleidusių ŠMM patalpose, kur laukė derybų dėl apmokėjimo modelio koregavimo, trečiadienį ministerijos patalpas paliko. Nors Vyriausybė jų reikalavimų neįgyvendino, pedagogai teigė esą išgirsti.
Streikuojančiųjų reikalavimai:
- įdiegti etatinį modelį, kuriame vienam etatui sudaryti būtų ne daugiau kaip 18 kontaktinių valandų ir 18 valandų skirta kitiems darbams;
- mažinti mokinių skaičių klasėse;
- turi būti parengta pedagoginių ir nepedagoginių darbuotojų darbo užmokesčio kėlimo programa, pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientus didinti 20 proc.;
- valandos etatui skaičiuojamos ne metams, o savaitei;
- ikimokyklinių ir priešmokyklinių įstaigų pedagogų etate turėtų būti ne mažiau kaip šešios nekontaktinės valandos.
Siekdamas rasti vidinių resursų mokytojų algų didinimui, ministras R.Masiulis ŠMM ir visose 17-oje pavaldžių įstaigų kartu su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) inicijavo auditus, Vyriausybė dėl viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų subūrė derybų grupę.
