Pataisos leistų priverstinėje emigracijoje veikiantiems universitetams nustatyti specialius studijų krypčių vertinimo kriterijus.
Taip pat tokiems universitetams būtų galima nustatyti ir atskiras leidimo vykdyti studijas suteikimo ar panaikinimo procedūras.
Mokslo ir studijų įstatymo pataisos apibrėžtų, kad egzilio sąlygomis veikianti aukštoji mokykla – Lietuvos aukštoji mokykla, kurios veikla jos kilmės šalyje nutraukta dėl politinių priežasčių.
Šias pataisas inicijavo užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, Seimo Švietimo ir mokslo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša, opozicijos parlamentarai Andrius Kubilius, Gintaras Steponavičius, Arūnas Gelūnas.
EHU gelbėjimo planas parengtas, kai Studijų kokybės vertinimo centras (SKVC) gruodį paskelbė neigiamą EHU įvertinimą. Ataskaitoje neigiamai įvertintas EHU strateginis valdymas bei mokslo ir (arba) meno veikla.
Kaip pažymėjo SKVC, toks įvertinimas yra pagrindas panaikinti leidimą vykdyti studijas ir su studijomis susijusią veiklą.
2014 metais EHU veikla taip pat įvertinta neigiamai, tuomet universitetas akredituotas tik trejiems metams.
EHU nesutinka su neigiamais universiteto institucinio vertinimo rezultatais. Anot universiteto vadovybės, reformos, įgyvendintos 2015–2017 metais, padarė esminę įtaką universiteto strateginio valdymo, studijų ir mokslo plėtrai.
EHU – privatus 1992 metais Minske įsteigtas ir vėliau Baltarusijos valdžios uždarytas universitetas. 2004 metais universitetas priėmė Lietuvos Vyriausybės kvietimą ir persikėlė į Vilnių. Šiuo metu EHU studijuoja beveik 800 studentų, iš jų 95 proc. sudaro baltarusiai.
Tarp universiteto donorų yra Europos Sąjunga, Lietuvos Vyriausybė, priemones ir paramą EHU telkia JAV įsikūrusi ne pelno organizacija „Friends of EHU“, speciali Vokietijoje įsteigta organizacija.