Pataisos numato prievolę kiekvienai mokyklai vykdyti nuoseklią prevencinę programą prieš patyčias, susikurti reagavimo į patyčias sistemą, apie smurto atvejus nedelsiant informuoti atsakingas institucijas, ir smurtavusiam, ir smurto auka tapusiam mokiniui turės būti skubiai teikiama psichologo pagalba. Numatyta, kad pataisos įsigalios nuo kitų metų rugsėjo.
„Šiandien priimdami Švietimo įstatymo pakeitimus mes galime prisidėti prie to, kad reikalai keistųsi į gerąją pusę. Bus įtvirtintos aiškios sąvokos, kas yra smurtas, kas yra patyčios, tai padės mokykloms deramai pasiruošti ir atpažinti, užkirsti kelią tokioms patyčioms plisti. Kitas labai svarbus dalykas, kiekvienoje mokykloje bus įgyvendinamos programos patyčioms išgyvendinti“, – balsuoti už pataisas ragino liberalas Gintaras Steponavičius, kalbėjusių prieš nebuvo.
Pagal pataisas, kai smurtauja ar smurtą patiria mokinys, direktorius nedelsdamas, ne vėliau nei kitą darbo dieną apie tai turės pranešti tėvams ir vaiko teisių apsaugos srityje veikiančioms kompetentingoms valstybės ir savivaldybės institucijoms.
Smurtavęs ir smurtą patyręs nepilnametis asmuo kartu su jį lydinčiais tėvais turės teisę neatlygintinai nedelsiant, bet ne vėliau nei per 5 darbo dienas gauti psichologo konsultaciją. Konsultacijų laiką ir trukmę nustatys psichologas, įvertinęs kiekvieno smurto epizodo aplinkybių visumą.
Tais atvejais, kai mokykla neturi dirbančio psichologo, mokyklos direktorius privalės užtikrinti, kad pagalba būtų suteikta kitur. Mokyklos direktorius taps atsakingas už efektyvų reagavimą į smurtą švietimo įstaigoje. Nereagavimas galės būti vertinamas kaip pareigų nevykdymas.
Pataisomis, be kita ko, įtvirtintas patyčių apibrėžimas. Patyčios (taip pat ir patyčios elektroninėje erdvėje) reglamentuojamos kaip smurto rūšis, kaip ir vaiko nepriežiūra.
Patyčios apibrėžiamos kaip psichologinę ar fizinę jėgos persvarą turinčio asmens ar asmenų grupės kitam asmeniui daromi tyčiniai pasikartojantys veiksmai, kuriais siekiama pažeminti jo reputaciją ar orumą, jį įžeisti, įskaudinti ar kitaip sukelti jam psichologinę ar fizinę žalą.
Vaiko nepriežiūra apibrėžiama kaip už vaiko priežiūrą atsakingo asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, protinei, emocinei ir socialinei sveikatai ir raidai.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Lietuvoje patyčių mastas yra vienas didžiausių Europoje, psichologinį smurtą mokykloje patiria 30 proc. Lietuvos vaikų.
Prevencines programas prieš smurtą ar patyčias šiuo metu įgyvendina apie pusė bendrojo ugdymo mokyklų.