Naują tvarką siūloma nuo rugsėjo išbandyti ne mažiau kaip penkiose savivaldybėse, parinktose savanoriškai ir atsižvelgiant į jų grupes pagal gyventojų skaičių ir vyraujantį gyvenamosios vietovės tipą.
Prieš projektą pasisakė mokinio krepšelio principą įgyvendinęs buvęs švietimo ir mokslo ministras liberalas Gintaras Steponavičius.
„Siūloma katė maiše. Niekas šiandien dar nežino, kaip bus finansuojama klasės principu, o siūloma jau rudenį tai išbandyti. Siūloma, kad klasės dydis bus nustatytas iki 20-ties vaikų pradinėse klasėse ir jeigu klasėje bus penki vaikai, jis bus vos ne tokiu pačiu principu finansuojamas kaip ir 20 vaikų. Atleiskite, kas čia per žanras? Valstybė neturi kur pinigų dėti?“ – sakė liberalas.
Tuo tarpu Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė „darbietė“ Audronė Pitrėnienė laikosi pozicijos, kad toks finansavimas lemtų didesnį stabilumą mokykloms, nes iš klasės pasitraukus vienam ar dviem mokiniams nesikeistų finansavimas.
„Mokytojas lieka dirbti ir jam atlyginimą lygiai taip pat vienodai reikia mokėti. Taip būtų ir išlaikomas stabilumas, ir mokytojo garantijos solidesnės“, – yra sakiusi A.Pitrėnienė.
Ji tvirtino, kad įgyvendinus tokį finansavimo modelį mokyklos daugiau dėmesio kreiptų į ugdymo kokybę, o ne konkuravimą tarp mokyklų dėl kiekvieno mokinio krepšelio.
Už tokį modelį pasisako ir konservatorius Jurgis Razma.
„Siūlymas svarbus rajonų, kaimų, mažų miestelių mokykloms. Išties pagal dabartinę mokinio krepšelio metodiką, nors ir turint tam tikrų išlygų, sudėtinga išlaikyti normalų finansavimą, ir kai klasėje vienu-dviem vaikais sumažėja, tai labai juntama, labai skausminga. Mažesnėse mokyklose dirbantiems mokytojams, manau, reikia duoti tam tikrų garantijų, stabilumo jausmą, pagaliau pasiekti, kad ten dirbančių mokytojų atlyginimai taip smarkiai nesiskirstų nuo miestuose dirbančių mokytojų atlyginimų“, – sakė J.Razma.
Jo frakcijos kolega, buvęs Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovas Valentinas Stundys tvirtino priešingai: „Jei mes bandysime kurti naują metodiką pagal klasių komplektų skaičių ir sukursime klasės krepšelį, aš garantuoju, mes pabloginsime situaciją. Reikia tobulinti dabar veikiančią krepšelio metodiką ir ji yra labai lengvai tobulinama“. Pasak V.Stundžio, įvedus klasės krepšelį ir nustačius minimalų mokinių skaičių jos komplektavimui, problemų iškils pačioms mažiausioms mokykloms, kuriose – tik po kelias dešimtis mokinių.
Pereiti prie klasės krepšelio finansavimo pasiūlė premjero socialdemokrato Algirdo Butkevičiaus sudaryta darbo grupė švietimo problemoms spręsti.
