Švietimo ir mokslo ministrė Audronė Pitrėnienė baiminasi, kad nesusitariant dėl gerai besimokančio studento Seime strigs ir naujos redakcijos Mokslo ir studijų įstatymo projektas, numato ir daugiau naujovių, tarp jų – minimalius reikalavimus visiems stojantiesiems, aukštųjų mokyklų sutartis su valstybe dėl reikalingų specialistų ruošimo.
„Seimo nariai turi labai skirtingas nuomones, todėl yra išimta. Mano suvokimu, geriau būtų balsavę prieš ar už, būtų padėtas taškas. Didžiausia problema, jei įstatymas nebūtų priimtas šiais metais, ko ir norėtų kai kurios jėgos, kad mūsų aukštajame moksle nebūtų progreso, nebūtų kokybės, nes aukštojo mokslo įstatyme įdėta labai daug saugiklių dėl studijų kokybės, mokslo dalykų, priėmimo kartelė, sutartys su aukštosiomis mokyklomis, viskas sudėta į šį įstatymą“, – ketvirtadienį Seime sakė A.Pitrėnienė.
Seimas ketvirtadienį planavo balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo pataisos, kad gerai besimokančiu būtų įvardijamas studentas, kurio vidurkis yra didesnis nei 7 balai ir jis neturi akademinių skolų.
Tokio siūlymo kritikai teigia, kad nustačius 7 balų ribą objektyvumo nebus pasiekta, nes skirtinguose universitetuose ir skirtingose studijų programose vertinimo reikalavimai smarkiai skiriasi. Seime yra registruotas pasiūlymas, kad gerai besimokančio studento kriterijus galėtų apsibrėžti patys universitetai, atsižvelgdami studijų sričių ir krypčių grupių specifiką.
Taip pat Seime yra svarstomas ir naujos redakcijos įstatymo projektas – jame, be kita ko, numatyta ta pati 7 balų riba kaip gerai besimokančio studento kriterijus, tačiau yra kur kas daugiau naujovių.
Nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija numato, kad valstybė sudarytų sutartis su aukštosiomis mokyklomis, įvertinusi specialistų poreikį, taip pat universitetai galėtų siūlyti trejų metų trukmės bakalauro studijas, į doktorantų rengimą būtų kviečiamas įsitraukti verslas, būtų nustatomi minimalūs reikalavimai visiems stojantiesiems, o ne tik pretenduojantiems į valstybės finansuojamą vietą.
Gerai besimokančio studento apibrėžimas keičiamas po Konstitucinio Teismo (KT) nutarimo, kad įstatyme nustatyta studentų rotacijos tvarka prieštarauja Konstitucijai, nes sudaroma galimybė valstybės finansuojamą vietą išlaikyti ir studentams, kurių mokymosi lygis neatitinka visuotinai pripažįstamo žodžio „geras“ reikšmės.
Mokslo ir studijų įstatyme buvo numatyta, kad valstybės finansavimą gavęs studentas jį gali prarasti tik tuo atveju, jei po metų jo vidurkis yra daugiau kaip dviem balais mažesnis negu to paties kurso studentų vidurkis. Po KT nutarimo ši norma nebegalioja, o naujas rotacijos mechanizmas dar nepatvirtintas.
