Dabar švietimo įstaigos vadovas į pareigas skiriamas tik penkeriems metams. Kadencijai pasibaigus – atleidžiamas. Skelbiamas naujas konkursas, kuriame gali dalyvauti ir anksčiau įstaigos vadovo pareigas ėjęs asmuo.
Seimo „valstiečiai“ Aušra Papirtienė, Vida Ačienė, Guoda Burokienė ir Valerijus Simulikas pasiūlė leisti pratęsti švietimo įstaigos vadovo darbo sutartį antrajai penkerių metų kadencijai be konkurso, jei jo veikla vertinama labai gerai arba gerai.
Anot parlamentarų, įstatymo lygmeniu nustatyta terminuota penkerių metų sutartis nekuria saugumo darbuotojui, yra nepatraukli ir nemotyvuoja užimti šių „šalies ateičiai ypatingai svarbių“ pareigų.
Lietuvoje beveik visų vadovų veikla vertinama labai gerai arba gerai –šio pavasario duomenimis, tik 3 iš 1874 vadovų darbas buvo įvertintas „patenkinamai“. Tad priėmus pataisas, dauguma vadovų nesunkiai prasitęs darbą dešimtmečiui.
Konservatorius Jurgis Razma pokyčiams reiškė paramą. Anot jo, esant dabartinei tvarkai švietimo įstaigų vadovus surasti sudėtinga.
„Valdantieji turėtų pripažinti, kad klaidingai pasidavė vajui, kad tas kadencijų, rotacijų principas bus kažkoks stebuklingas vaistas, atvesiantis prie švietimo įstaigų vadovų vairo naujus, jaunus, modernius vadybininkus ir čia viskas ryškiai ims keistis į gerąją pusę.
Deja, matom, realybė visiškai kitokia, kai skelbiami konkursai, neatsiranda kartais nė vieno dalyvaujančio, arba jų atsiranda, bet nė vienas nepraeina tų reikalavimų, kuriuos yra sukonstravęs švietimo ministras“, – dėstė politikas.
Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko „valstiečio“ Eugenijaus Jovaišos teigimu, pataisos dėl švietimo įstaigų vadovų paskyrimo atsirado todėl, nes per dvejus metus, anot jo, nepavyko sutvarkyti vadovų vertinimo sistemos.
„Čia yra didžiulis žingsnis kompromiso kelyje. Tai yra normali teisinė praktika, kaip turi būti demokratinėje visuomenėje“, – aiškino jis.
Savo ruožtu Mišrios Seimo narių grupės narys Remigijus Žemaitaitis kritikavo siūlymus, nes, anot jo, dėl naujos tvarkos mokykloms ilgiau vadovaus partijų nariai.
„Visų mokyklų direktoriai, pavaduotojai yra vienos ar kitos politinės partijos nariai. Ir atėjęs meras nori pasistatyti savo žmogų, kad per jį galėtų kontroliuoti“, – dėstė jis.
Dabartinė tvarka, kai vadovas, siekdamas tęsti darbą, kas penkerius metus turi įveikti konkursą, 2017-aisiais gimė Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai (ŠMSM) – esą korekcijos skatins skaidrumą.
Dabar ŠMSM jau ir pati pasiūlė pokyčius – sutinka, kad švietimo įstaigų vadovų skyrimo tvarką reikia tikslinti. Tiesa, nors parengė pluoštą siūlymų, Seimas jų apsvarstyti nespėjo.
Daugiau apie tai – čia.
