Už tai, kad naujasis modelis būtų pradėtas diegti jau nuo rugsėjo, balsavo šeši komiteto nariai, prieš buvo du. Toliau projektai bus svarstomi Seimo salėje.
Projektus dėl etatinio modelio įdiegimo komitetas planavo apsvarstyti dar penktadienį, tačiau negalėjo to padaryti griuvus kvorumui, kai posėdį paliko modelį metams atidėti siūlantys opozicijos atstovai.
Pirmadienio per komiteto posėdį opozicijos atstovai argumentavo, kad modelio įdiegimui nepasiruošta ir siūlė jį nukelti, švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė teigė, kad siekiant pokyčių reikia išeiti iš komforto zonos.
„Švietime norint kurti kokybinį pokytį reikia baigti vadovautis nuomonėmis ir gandais bei pradėti vieną kartą remtis faktais ir įrodymais. Šitas pokytis ne vienos Vyriausybės daugelį metų rengtas ir vien dėl politikavimo nepriimtas. Tokie bandymai buvo keli, tad suvokiame, kokio masto tai yra pokytis“, – kalbėjo ministrė.
Mišrios Seimo narių grupės atstovas, buvęs švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius teigė, kad etatinio apmokėjimo modelį svarstant prieš pat naujus mokslo metus diskredituojama pati jo idėja.
„Švietimo bendruomenės šiandien yra gynybinėj ir nežinomybės situacijoj. To nerimo yra daug, nenormalu, kai ateina projektas birželio viduryje, vyksta visu įkarščiu svarstymai, ir jūs sakote mokykloms: ruoškitės naujiems mokslo metams. Tai yra tikrai savo esme nebloga idėja, bet ji diskredituojama“, – teigė „prieš“ balsavęs parlamentaras.
Jis tvirtino, kad modelio įvedimui „organizaciškai nebuvo sugebėta pasiruošti laiku, kad visa sistema tam galėtų pasiruošti“, ir pakartojo siūlymą atidėti modelio įsigaliojimą 2019 metų rugsėjui. Tokį pasiūlymą jis yra įregistravęs kartu su grupe opozicinių Seimo narių.
Penktadienį griuvus kvorumui per etatinio apmokėjimo modelio svarstymą valdantieji nuogąstavo, kad dėl opozicijos pasipriešinimo gali žlugti planai pagal naują tvarką mokytojų algas skaičiuoti jau nuo rugsėjo.
„Mes esame labai arti tokios bedugnės, kai dėl tam tikrų, sakyčiau, labai tikslingų opozicijos veiksmų mes negalėsime priimti pataisų“, – BNS tuomet sakė ŠMK pirmininkas „valstietis“ Eugenijus Jovaiša.
Pirmadienį pritarus Švietimo ir mokslo komitetui, modelio svarstymas keliasi į Seimo plenarinių posėdžių salę. Norint jį pradėti diegti nuo rudens, pataisas reikia priimti per pavasario sesiją, ji baigiasi beveik po dviejų savaičių.
Įvedus naują tvarką, nuo pamokinio mokytojų apmokėjimo būtų pereinama prie valandinio apmokėjimo per visus metus – mokytojo etatas sudarytų 1512 valandų per metus.
Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Mokytojo darbo laikas būtų skirstomas į tris dalis: kontaktinės valandos, t.y. pamokos, pasirengimas joms bei darbas bendruomenei.
Vyriausybė etatinį mokytojų apmokėjimą siūlo įvesti dviem etapais: nuo 2018 ir 2019 metų rugsėjo mokytojams palaipsniui daugėtų apmokamų ne tiesiogiai pamokų vedimui skirtų valandų.
Švietimo ir mokslo ministerija teigia, kad etatinis mokytojų darbo apmokėjimas leis sureguliuoti pedagogų darbo krūvius ir atlyginti už visus darbus mokyklos bendruomenei.
Valandoms už papildomus darbus atlyginti nuo 2018 metų rugsėjo 1 dienos iš valstybės biudžeto skiriama 17,4 mln. eurų. Iš viso naujam mokytojų darbo užmokesčio modeliui įvesti iš valstybės biudžeto numatoma skirti 95 mln. eurų.
Vyriausybė žada, kad baigus diegti etatinio apmokėjimo modelį 2019 metų rugsėjo 1 dieną vidutinis mokytojo darbo užmokestis padidės apie 20 proc. – sieks daugiau nei 1000 eurų neatskaičius mokesčių.
Dalis pedagogų neseniai streikavo prieš ketinimus įvesti etatinį apmokėjimą, baimindamiesi, kad reforma jų padėtį pablogins.