Prašymą mokslininkų ir dėstytojų algas kelti labiau komitetui išdėstė Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto profsąjungos pirmininkė Lina Leparskienė. Šį prašymą, anot jos, akademinė bendruomenė anksčiau kėlė derybose su Vyriausybe.
„Poreikis 20 proc. jis yra esminis. 10 proc. tik išlaiko esamą situaciją augant BVP, ir mokslininkai toliau lieka vieni mažiausiai gaunančių viešajame sektoriuje darbuotojų“, – dėstė ji.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Daukantas pripažino žinantis apie derybų metu išsakytus finansinius poreikius, tačiau jų išpildymui esą nėra galimybių.
„Derinant Švietimo, sporto, mokslo ministerijai su Finansų ministerija galimybes ir panašiai, to ir 10 proc. galimybių nėra numatyta“, – pridūrė jis.
Apeliuodamas į Vyriausybės patvirtintą Ilgalaikio tvaraus viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo iki 2025 metų strategiją bei 2017 metais pasirašytą Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinę sutartį, pasiūlymą dėl kitų metų mokslininkų ir dėstytojų algų anksčiau registravo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša.
Pagal jį, biudžeto projektas turėtų būti koreguojamas taip, kad nuo kitų metų sausio mokslininkų ir dėstytojų darbo užmokestis augtų 10 proc. Tai atsietų papildomus 16,8 mln. eurų.
Atsižvelgdamas į E.Jovaišos siūlymą, Seimo Švietimo komitetas į L.Leparskienės prašymą neatsižvelgė ir jam pritarė tik iš dalies.
Viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokesčio finansavimo strategijoje numatyta sudaryti sąlygas nuosekliai didinti dėstytojų, mokslo darbuotojų ir kitų tyrėjų darbo užmokestį, nuo 2020 metų kasmet didinant etatinį (bazinį) darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., ir siekti, kad 2025 metais šių darbuotojų VDU sudarytų 150 proc. šalies VDU.
