Jau dvidešimt metų veikianti Tarptautinė seksualinių nusikaltėlių gydymo asociacija (IATSO) 15-ąją savo konferenciją surengė Vilniuje. Ją organizuoti ėmėsi Vilniaus universiteto Filosofijos fakultetas. Konferencijos tema: „Sėkmingo gydymo ir darbo su seksualinius nusikaltimus padariusiais asmenimis įgyvendinimas: kas padeda ir kas trukdo?“
„Neabejotina, kad seksualiniai nusikaltimai dažnai sukelia didelį rezonansą visose šalyse, ypač kai kalbama apie nepilnamečius, o tai savo ruožtu dažnai skatina politikus griežtinti bausmes, apibrėžti naujai atsiradusias seksualinio pobūdžio nusikalstamas veikas ir pan. Vis dėlto, kaip rodo tyrimų rezultatai, laisvės atėmimo bausmės ilginimas pats savaime dažniausiai nepadeda keisti seksualinį nusikaltimą padariusio asmens elgesio.
Šioje konferencijoje bus pristatomi pažangių šalių, įgyvendinančių įrodymais grįstą modernių priežiūros priemonių ir gydymo taikymą, rezultatai“, – prieš oficialų atidarymą teigė konferencijos pirmininkė, Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Psichologijos instituto docentė dr. Ilona Laurinaitytė.
IATSO prezidentas Reinhardas Eheris atidarymo kalboje padėkojo I.Laurinaitytei ir jos organizacinei komandai už puikų darbą. Jo teigimu, konferencijos esmė – pagarbios akademinės diskusijos ir apsikeitimas patirtimi.
„Seksualinių nusikaltimų sritis yra viena labiausiai prieštaringų sričių. Gali nutikti taip, kad šios srities tyrėjui teks ginti savo darbą ir jo rezultatus nuo agresyvių populistinių politikų ar nuomonės formuotojų“, – perspėjo R.Eheris.
„Kai kuriems gali tekti aiškintis net ir teisme dėl bandymo padėti seksualiniam nusikaltėliui išeiti iš nusikaltimų kelio. Bet žmogaus teisės reikalauja iš mūsų bent jau pabandyti padėti jiems“, – pridūrė IATSO prezidentas.
„Yra daug klausimų, kuriuos privalome aptarti ir ateityje išspręsti... Ar egzistuoja nepagydomi nusikaltėliai? Kiek sėkmingas gydymas susijęs su nusikaltimų rizikos sumažinimu? Tik mokslas gali duoti atsakymus į šiuos klausimus ir neleisti griebtis skubių išvadų“, – pabrėžė R.Eheris.
VU rektorius A.Žukauskas kalbėjo apie #MeToo svarbą
Vilniaus universiteto rektorius Artūras Žukauskas pabrėžė, kad seksualiniai nusikaltimai visada buvo jautrus klausimas, tačiau jų sprendimo svarba dar labiau atsiskleidė #MeToo judėjimo plėtroje, kuri palietė net ir labiausiai išsivysčiusias visuomenes.
„Seksualinių nusikaltimų aukos dažnai baiminasi prabilti dėl konflikto tarp moralės ir teisinio sprendimo. Seksualiniai nusikaltimai jokiais būdais negalimi ir neturėtų likti paslaptimi“, – teigė A.Žukauskas.
„Visgi, žmonės, kurie padarė šiuos nusikaltimus, neturėtų būti atskiriami nuo visuomenės, išvaromi iš bendruomenių. Įmanoma suprasti ir pripažinti savo praeities klaidas, ieškoti būdų išpirkti kaltę“, – kalbėjo VU rektorius, ragindamas universitetus viešai kalbėti apie netinkamą elgesį ir nusikaltimus.
„Psichologai, edukologai, teisės ekspertai turi veikti kartu šiame bendrame procese“, – sakė A.Žukauskas, tikėdamasis, kad konferencija prisidės prie šio proceso plėtros ir mokslu pagrįsto visuomenės progreso.
D.Pūras ragino nepamiršti žmogaus teisių universalumo
Naujasis Žmogaus teisių stebėjimo instituto (ŽTSI) vadovas, vaikų ir paauglių psichiatras, profesorius Dainius Pūras teigė, kad ši tarptautinė konferencija labai reikšminga vien jau dėl galimybės įvairių sričių specialistams susitikti ir aptarti profesines problemas. „Progresas ir inovacijos dažniausiai atsiranda susiduriant kelioms mokslo sritims“, – pastebėjo jis.
Prof. D.Pūras pastebėjo, kad viešojoje erdvėje seksualinis švietimas, artimai susijęs su seksualinių nusikaltimų prevencija, vis dar iššaukia retrogresyvių veikėjų nepasitenkinimą.
„Ekspertai nerimauja dėl globalių tendencijų. Du geri dalykai, nutikę antrojoje praėjusio šimtmečio pusėje, iššaukę progresą pasaulyje, du esminiai principai patiria stiprias atakas. Žmogaus teisių deklaracijai sukanka 70 metų. Tuo metu dėl jų balsavo visos valstybės. Dabar kai kurie įtakingi diplomatai viešai abejoja universaliu žmogaus teisių principu, nori grįžti prie to, kad kiekviena valstybė spręs pagal savo tradicijas. Tai labai pavojinga. Pamirštame, kas nutiko istorijoje, kodėl šių teisių idėja iškelta“, – pastebėjo D.Pūras.
„Kita problema yra tai, kad panašių atakų patiria mokslas, grindžiamas argumentais, faktais. Netikrų naujienų epidemija, era po tiesos... Jūs galite pateikti daugybę mokslinių įrodymų, kad klimato kaita vyksta, bet jūsų pašnekovas pasakys, kad jam atrodo kitaip ir jūs turite gerbti jo nuomonę. Politikai pasirenka nematyti skirtumo tarp tokių dviejų nuomonių ir rinktis tokią, kuri jiems palankesnė“, – perspėjo ŽTSI vadovas.
„Kai su Jungtinių Tautų misijomis tenka vykti į valstybes, kalbėti mokyklose su mokiniais, net ir konservatyviausių valstybių jaunimas man pripažįsta, kad jiems trūksta lytinio švietimo informacijos. Deja, bet ir Europoje yra valstybių, kurios įstatymais riboja asmenų iki 18 metų galimybę sužinoti mokslinę informaciją apie lytiškumą. Tos pačios grupės, kurios kuria paniką dėl lytinio švietimo, vėliau piktinasi tuo, kad įvyksta daug lytinių nusikaltimų“, – konferencijoje kalbėjo D.Pūras.
Konferencijoje bus diskutuojama apie darbo su seksualinius nusikaltimus padariusiais asmenimis iššūkius ir galimybes, geriausią praktiką ir sąlygas, kurios užtikrintų vykdomų korekcinių programų efektyvumą.
Renginyje dalyvaus apie 400 įvairių sričių mokslininkų ir praktikų iš viso pasaulio. Plenarinius pranešimus skaitys šios srities aukščiausio lygio mokslininkai: Robertas Karlas Hansonas, Vernonas Lewisas Quinsey, Theresa Gannon ir kt.
