Išlaikiusiųjų brandos egzaminus daugiau
„Jau antrus metus dėl COVID-19 pandemijos abiturientai valstybiniams brandos egzaminams ruošėsi nuotoliniu būdu. Nepaisant pasikeitusių pasiruošimo egzaminams sąlygų, rezultatai reikšmingai nesiskiria nuo rezultatų nepandeminiais metais. Dažnu atveju nagrinėjant šių metų atskirų dalykų egzaminų rezultatus pastebima, kad jie panašūs į 2019 m. egzaminų rezultatus“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Iš viso šiais metais laikyti brandos egzaminus užsiregistravo 27,7 tūkst. bendrojo ugdymo ir profesinių mokyklų baigiamosios klasės mokinių. Privalomąjį lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį egzaminą pasirinko daugiausia kandidatų – 16660. Tarp populiariausių neprivalomų valstybinių brandos egzaminų buvo užsienio kalbos (anglų), kurį rinkosi 17147 kandidatai, ir matematikos, kurį rinkosi 15149 kandidatai.
Valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą išlaikė 91,4 proc., o šimtukus gavo 375 (2,3 proc.) kandidatai. Šio egzamino rezultatai geresni nei praėjusiais metais pagal didesnį šimtukininkų skaičių, kuris yra didžiausias per pastaruosius šešerius metus.
Matematikos valstybinio brandos egzaminą išlaikė 84,8 proc. kandidatų (2020 m. – 67,6 proc., 2019 m. – 82,1 proc.). Šimto balų įvertinimą gavo 253 (1,7 proc.) kandidatai, t. y. daugiau nei pernai ir užpernai.
Populiariausią valstybinį – anglų kalbos – brandos egzaminą išlaikė 97,9 proc. kandidatų, tai vos vienu procentu mažiau nei praėjusiais metais, tačiau aukščiausius įvertinimus gavusių kandidatų šiemet du su puse karto mažiau nei praėjusiais metais.
Kitų užsienio kalbų – vokiečių ir prancūzų – egzaminus išlaikė visi kandidatai, o išlaikiusiųjų rusų kalbos egzaminą procentas siekia 99,5. Šiuos gerus egzaminų rezultatus lemia tai, kad egzaminą kandidatai renkasi laikyti tikslingai: juos laiko tie, kurie gerai moka užsienio kalbą. Kitus – informacinių technologijų, biologijos, chemijos, fizikos, geografijos – valstybinius brandos egzaminus išlaikė nuo 91,3 iki 98 proc. juos pasirinkusių kandidatų.
Šiemet sėkmingiausiai abitūros egzaminus išlaikė 1542 abiturientai, gavę 2036 šimtukus. 4 kandidatai surinko 6 šimtukus, o visų pasirinktų valstybinių brandos egzaminų 100 balų įvertinimus gavo 13 abiturientų. Daugiausia šimtukų, skaičiuojant nuo egzaminą laikiusiųjų skaičiaus, mokiniai gavo už užsienio kalbų (anglų, vokiečių, rusų, prancūzų) valstybinius brandos egzaminus. Mažiausias šimtukų procentas tarp laikiusiųjų istorijos ir geografijos egzaminus.
Dešimtokų įsivertinimas – geresniam pasirengimui
Geriau pasirengti būsimiems brandos egzaminams turėtų padėti dešimtos klasės pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų rezultatai. Šiais metais privalomiesiems dešimtos klasės pasiekimų patikrinimams pirmą kartą naudotas elektroninis testavimas, nulėmęs ir pačių užduočių kaitą: didesnė dalis užduočių buvo pasirenkamojo arba trumpojo atsakymo. Šios užduotys buvo vertinamos automatiškai.
Matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą laikė 24 967 mokiniai, surinktas taškų vidurkis siekė 25 taškus iš 45 galimų. Daugiausia – 44,6 proc. – mokinių pasiekė pagrindinį lygį. Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą laikė 24 900 mokinių, surinktas taškų vidurkis siekė 46,1 taško iš 80 galimų. 61,3 proc. mokinių pasiekė pagrindinį lygį.
Lietuvių kalbos ir literatūros patikrinimo raštu dalyje pateikiamos teksto suvokimo, kalbos pažinimo ir vartojimo bei teksto kūrimo užduotys. Matematikos patikrinimu siekta įvertinti mokinių matematinį raštingumą (būtinas matematines žinias, duomenų interpretavimą, praktinius gebėjimus ir kt.
Ketvirtokų ir aštuntokų patikrinimuose vertinta pusiausvyra tarp žinių ir mąstymo
Elektroninėje erdvėje jau trečius metus iš eilės vyko ir nacionalinis mokinių pasiekimų patikrinimas (NMPP). Šiemet jame dalyvavo mokyklos iš 59 savivaldybių. Ketvirtų klasių pasiekimų patikrinime dalyvavo mokiniai iš 610 mokyklų, aštuntų klasių – iš 535 mokyklų. NMPP testavimas, kaip ir ankstesniais metais, mokykloms buvo neprivalomas.
Ketvirtokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 24088 mokiniai, matematikos – 24207 mokiniai. Aštuntokų skaitymo pasiekimų patikrinime dalyvavo 21762 mokiniai, matematikos – 21570 mokinių.
Ketvirtokų matematikos surinktas šalies taškų vidurkis siekė 27 taškus iš 40 galimų surinkti taškų skaičiaus, o skaitymo – 22 taškus iš 31 galimų surinkti taškų skaičiaus. Aštuntokų matematikos šalies taškų vidurkis siekė 30 taškų iš 50 galimų surinkti taškų, o skaitymo – 27 taškus iš 37 galimų surinkti taškų skaičiaus.
Sudarant 4 klasės testus buvo atsižvelgta į matematikos pritaikymą kasdienėse gyvenimiškose situacijose, o lietuvių kalbos skaitymo teste buvo skirtingų žanrų tekstų: nuo pasakų iki skelbimų.
8 klasės matematikos testo užduotimis buvo siekiama aprėpti visas progimnazijos matematikos kurso turinio sritis. Testu buvo siekiama patikrinti, ar mokiniai turi matematinio raštingumo pagrindus, ar yra pusiausvyra tarp mokinio žinių ir mąstymo. Atlikdami skaitymo testą, aštuntokai turėjo galimybę parodyti, kaip jiems sekasi skaityti negrožinį informacinio pobūdžio tekstą, jį analizuoti ir interpretuoti.
Mokykloms ir savivaldybėms bus pateiktos mokinių individualios, mokyklos ir savivaldybės lygmens nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir valstybinių brandos egzaminų rezultatų ataskaitos.
„Nepaisant pandemijos sukeltų iššūkių ir sudėtingos situacijos, šiandien galime džiaugtis bendram tikslui jėgas sutelkusiais pedagogais ir nepraradusiais motyvacijos mokiniais. Ir valstybinių brandos egzaminų sesija, ir kitų klasių mokinių pasiekimų patikrinimai, vykę nuotoliniu elektroniniu būdu, praėjo sklandžiai. Esame patenkinti gerėjančiais rezultatais ir pradedame pasirengimą ateinantiems mokslo metams“, – teigia agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.
Svarstymui pateikti 2021 – 2022 m. Nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo ir brandos egzaminų tvarkaraščių projektai.
