Saugumas – sunkiausias uždavinys
Šiandieninė mokykla – besimokanti, atvira, mokinių saugumu besirūpinanti ugdymo įstaiga, tikina Paluknio „Medeinos“ gimnazijos direktoriaus pavaduotoja V.Dovydėnienė. Vis dėlto, pasak jos, siekiant lavinti vaiką, diegti jam tinkamas vertybes ir norint jį apsaugoti, ugdymo procese neabejotinai turi dalyvauti ir tėvai.
„Saugumas, mano manymu, vienas sunkiausių šių dienų mokyklos uždavinių, nes patys vieni mokytojai įgyvendinti to negali. Reikalinga sutelkti visos mokyklos bendruomenės pastangas, jei reikia, kreiptis pagalbos ir į kitas institucijas“, – dėstė V.Dovydėnienė.
Saugumas – vienas sunkiausių šių dienų mokyklos uždavinių.
Didžiausią grėsmę vaiko saugumui šių dienų mokykloje kelia patyčios ir smurtas. Norėdami išguiti šias problemas mokyklos bendruomenė ir tėvai, pasak „Medeinos“ gimnazijos pavaduotojos, turi imtis įvairių priemonių.
Paluknio gimnazija yra pasirinkusi „Olweus“ patyčių prevencijos programą, kuri, pavaduotojos teigimu, yra patraukli, nes apima visas klases: „Ši programa vykdoma visais lygmenimis – gimnazijos, klasės ir individualiu, o jos taikymo metodikos mokosi ir mokytojai, ir kiti gimnazijos darbuotojai. Taikomos priemonės padeda ugdyti vaikų emocinį intelektą, psichologinį atsparumą, gerinti mokinių tarpusavio santykius, kurti saugesnę mokyklos atmosferą.“
Aktyviausi pradinukų tėvai
Siekdamos užtikrinti vaikų saugumą mokyklos iš tiesų atlieka didelį darbą – nuo anoniminių testų apie savijautą atlikimo iki socialinių darbuotojų pokalbių su vaikais, o galiausiai – ir jų tėvais. Vis dėlto, pastarieji į kovą su smurtu ir patyčiomis mokykloje neretai įsijungia vangiai.
Aktyviausiai vaikų savijauta, mokymusi ir pasiekimais, pasak V.Dovydėnienės, domisi pradinukų tėvai, o vyresnių klasių moksleivių tėvų įsitraukimas į mokyklos gyvenimą mažesnis. „Dauguma pradinių klasių mokinukų tėvų iš tikrųjų mokykloje lankosi dažnai. Dažniausiai tai yra geriau besimokančių mokinių tėvai, pasiturintys žmonės, ypač tie, kurie patys vaikus vežioja į gimnaziją. Jie individualiai pasikalbėti su mokytoju apie savo vaiko savijautą, mokymosi pasiekimus užsuka net keletą kartų per savaitę.
Mažesnis įsitraukimas į vaikų mokyklinį ugdymą pastebimas nuo pirmų gimnazinių klasių.
Tokie tėvai ir bendruose gimnazijos bei klasės tėvų susirinkimuose dalyvauja. Dalis tėvų mokytojui dažniau skambina telefonu nei patys atvyksta į gimnaziją, mažiau tėvų – nei skambina, nei patys atvyksta“, – įsitraukimo į vaikų akademinį gyvenimą padėtį komentavo pavaduotoja.
Vaiko mokykliniu gyvenimu mažiausiai domisi arba visai nesidomi socialinės rizikos šeimų tėvai, juos išimtinais atvejais mokytojai, pasak V.Dovydėnienės, turi aplankyti patys.
Tam, kad aktyviau mokyklos gyvenime dalyvauja mažųjų moksleivių tėvai, pritarė ir Panevėžio Kazimiero Paltaroko gimnazijos direktorė Gražina Gailiūnienė. „Pradinių klasių tėvai iš tiesų į mokyklos gyvenimą įsitraukia be galo aktyviai. Aš kalbu apie mūsų gimnaziją. Organizuojame tikrai daug renginių, tėvai juose dalyvauja ir netgi yra įsteigę tėvų klubą“, – tikino ji. Pasak direktorės, mažesnis įsitraukimas į vaikų mokyklinį ugdymą pastebimas pirmose gimnazinėse klasėse.
Taip pat skaitykite: Mokytojas N.Airošius: „Lindėjimas socialiniuose tinkluose – psichologinės problemos“
„Matyt, kai tėvams pradeda darytis sunku susikalbėti su savo vaikais, juo suprasti, jie nutolsta ir nuo mokyklos. Tas juntama. Tačiau vėlgi, aišku, kad nekalbame apie visas šeimas. Tikrai yra ir tokių tėvų, kurie domisi vaikų ugdymų nuo pradinių iki vyresnių klasių“, – kalbėjo G.Gailiūnienė
Tam, kad vyresnių klasių mokinių tėvai mažiau įsitraukia į atžalų mokymosi procesą, pritarė ir V.Dovydėnienė. Pašnekovės teigimu, vyresnių klasių mokinių tėvai labiau pasitiki savo vaikais, tad bendruose gimnazijos bei klasės tėvų susirinkimuose dalyvauja rečiau. „Auklėtojai ar dalykų mokytojai su jais dažniau bendrauja individualiai klasėje, telefonu ar elektroninio dienyno pranešimais, kartais yra laikomasi bendro susitarimo – kilus net menkiausiai problemai, iš karto skambinama ir tėvas ar mama informuojami“, – tikino ji.
Taip pat skaitykite: Psichiatras Linas Slušnys: „Tvirto šeimos stuburo mokykla sulaužyti negali“
Vis dėlto, pavaduotoja pastebėjo, kad nors tėvų įsitraukimo neretai trūksta, jis po truputį auga. „Mokinių tėvai darosi aktyvesni. Nemažai tokių, kurie klausia, kuo gali prisidėti ar padėti gimnazijai, siūlo idėjų dėl veiklos organizavimo. Bendromis jėgomis siekiame tobulinti veiklą, įvairinti bendruomenės gyvenimą“, – džiaugėsi V.Dovydėnienė.
Projekto „Saugios aplinkos mokykloje kūrimas“ metu daugiau kaip 700 Lietuvos mokyklų įgyvendino prevencines programas, padedančias mokiniams ugdyti socialinius ir emocinius įgūdžius, pvz., „Olweus“, „Zipio draugai“, „Antrasis žingsnis“, „Lions Quest“. Projektas finansuotas ES struktūrinių fondų ir Lietuvos Respublikos biudžeto lėšomis.
