Penkmečio raidos planą aukštosios mokyklos sudarė kovo 12-ąją. Pagal jį, Šiaulių akademijos vykdomos studijos bus grindžiamos „šiaurės Lietuvos regiono poreikiais, Šiaulių miesto ekonominės plėtros ir investicijų pritraukimo strategija“ bei Vyriausybės nutarimu, numatančiu įsteigti pedagogų rengimo centrą.
-
Vilniaus universitetas su Šiaulių universitetu susitarė dėl prijungimo sąlygų
-
Stojant į aukštąsias mokyklas atsisakyta minimalaus egzaminų vidurkio reikalavimo
-
Valstybės finansuojamų vietų skaičius aukštosiose mokyklose didėja ketvirtadaliu
-
Naujasis VU rektorius R.Petrauskas: stiprus universitetas yra valstybingumo pamatas
-
Šiais mokslo metais studijos Vilniaus universitete vyks tik nuotoliniu būdu
2021-aisiais į Šiaulių akademiją planuojama priimti bent 319 studentų, daugiausia – į profesines pedagogikos studijas.
Studijų programos – pagal paklausą
Studijų programų, lyginant su tuo, ką dabar siūlo Šiaulių universitetas (ŠU), bus mažiau.
„Noriu pabrėžti, kad programų atsisakome iš esmės ne todėl, kad jungiamės prie VU. Kai kurių programų būtina atsisakyti dėl anksčiau buvusių programų gausybės, neleidusios užtikrinti jų tvarumo (studijuodavo per mažas skaičius studentų panašiose programose, todėl nuspręsta palikti pačias kokybiškiausias ir turinio nedubliuojančias programas) arba kai kurių programų jau kelis metus ar net daugiau nesirinko studentai (pavyzdžiui, istorija, lietuvių kalba, ekologija, kai kurios inžinerinės programos).
Netikslinga priėmimui teikti nepaklausias studijų programas.
Netikslinga priėmimui teikti nepaklausias studijų programas. Omenyje turint ir tai, kad vyksta jungimosi procesas prie vieno stipriausių šalies universiteto, kuriame tvarumas, kokybė yra pagrindiniai studijų programos realizavimo principai“, – atsakyme, kurį 15min perdavė universiteto Komunikacijos tarnyba, išdėstė ŠU Studijų prorektorė Renata Bilbokaitė.
Akademija, pasak jos, sieks išlaikyti humanitarikos, fizinių mokslų specialistus, studentams siūlys lietuvių, istorijos, matematikos ir kitas pedagoginių studijų programas.
„Šių sričių pedagogų trūksta ir trūks“, – pridūrė R.Bilbokaitė.
Akademija ketina vykdyti mokslinius tyrimus, prioritetą teikdama edukologijos ir tarpdalykiniams ugdymo mokslams.
„Didžiausias mokslininkų potencialas sutelkiamas edukologijos krypties prioritetinėse mokslo tematikose „Švietimo ir ugdymo(si) procesų“, „Inkliuzinės visuomenės stiprinimo socioedukacinėmis priemonėmis“, tarpdisciplinėje ekonomikos bei vadybos krypties tematikoje „Socioekonominiai reiškiniai gerovės valstybės kūrimo procese“.
Kitų mokslinių grupių tyrėjai integruosis į VU mokslo grupių veiklas“, – rašoma raidos plane.
Parduos „perteklinį turtą“, įkurs laboratorijas
Šiaulių akademijos personalui planuojama mokėti kitokį darbo užmokestį nei likusiai VU bendruomenei – tai esą priklausys nuo valstybės paramos.
„VU dėstytojų ir mokslo darbuotojų apmokėjimo politika bus grindžiama VU Šiaulių akademijos prieinamais finansiniais resursais, įskaitant skiriamas papildomas valstybės lėšas pereinamajam laikotarpiui. Jei papildomų lėšų nebus skirta, bus siekiama akademijos finansinio savarankiškumo ir akademijai bus taikomos atskiros personalo darbo užmokesčio tvarkos“, – nurodoma plane.
Jame taip pat išreiškiamas siekis viešuose aukcionuose parduoti Šiaulių akademijos studijų procesui nebūtiną, perteklinį turtą ir gautas lėšas panaudoti bendrabučio remontui, mokslo infrastruktūros gerinimui.
Planuojama atsisakyti Botanikos sodo ir Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro.
„Planuojama atsisakyti Botanikos sodo ir Sveikatinimo, hipoterapijos ir sporto centro. Bibliotekos veikla bus optimizuojama centralizuojant funkcijas VU bibliotekoje. Dalis bibliotekos patalpų bus pertvarkomos į studijų ir mokslo procesui skirtas erdves bei Šiaulių akademijos vadovų ir administracijos personalo darbo vietas“, – teigiama dokumente.
Iki 2024 metų Šiaulių akademija Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų lėšomis ketina modernizuoti edukacines erdves, suremontuoti ir įrengti pedagogų rengimo centrui „būtinas“ laboratorijas.
Taip pat akademija numato kasmetinį 3 mln. eurų poreikį „akademinio personalo plėtrai, išlaikymui ir išeitinėms kompensacijoms“, studijų ir mokslo kokybės užtikrinimui prašoma papildomų 5–8 mln. eurų.
Vyriausybė svarsto skirti apie 5 mln. eurų
Vyriausybė Šiaulių akademijai svarsto skirti kur kas kuklesnes sumas, pavyzdžiui, 2020 metais papildomai darbo užmokesčiui žadama skirti 300 tūkst. eurų iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimų, vėlesniais metais lėšas numatoma skirti iš Lietuvos mokslo tarybos konkursinių projektų.
Iš viso Vyriausybė penkių metų Šiaulių akademijos veiklai žada skirti apie 5 mln. eurų, kurių didžioji dalis – ES struktūrinių fondų lėšos.
Ar tiek užteks?
ŠU Studijų prorektorė R.Bilbokaitė tikino, kad Vyriausybei buvo „pateiktas pakankamai pagrįstas finansų poreikis būtiniems dalykams“.
„Tikimės, kad Vyriausybė palaikys – padarėme daug sudėtingų pertvarkų organizacijos viduje, kad ateitume iki šio taško. Esame pasirengę kokybiniam šuoliui, bet tam reikia bent minimalaus finansinio palaikymo, kuris užtikrintų veiklų tęstinumą bei vienodas darbo sąlygas ŠU ir VU darbuotojams“, – išdėstė ji.
2020–2024 metų Šiaulių akademijos raidos planą ketinama įgyvendinti pasibaigus ŠU reorganizacijos procedūroms – po liepos 1 dienos.
