Kas lemia tiksliųjų mokslų, ypač matematikos srities, specialistų trūkumą, kodėl visuomenėje sklando mitai, jog matematiko profesinės galimybės yra ribotos ir kaip tie mitai pamažu sklaidomi, pasakoja Šiaulių universiteto Informatikos, matematikos, e. studijų instituto Matematikos katedros lektorė dr. Neringa Klovienė.
Matematika – tiksliųjų mokslų pagrindas
Matematika – universalus mokslas, jo teorijomis remiasi kiti tikslieji mokslai – informatika, ekonomika, fizika ir kt. Finansininkų, informatikų, matematikų nuolat ieško darbdaviai. Jų iš tiesų trūksta, juk be tokių specialistų dabar neapsieina nė viena įmonė.
Tačiau jaunimas iki šiol vangiai rinkosi studijuoti tiksliuosius mokslus, nes manė, kad jie yra per sudėtingi, be to, įdėtas triūsas dar negarantuoja, jog įsitvirtinsi darbo rinkoje: kas priims be praktikos?
Finansininkų, informatikų, matematikų nuolat ieško darbdaviai. Jų iš tiesų trūksta, juk be tokių specialistų dabar neapsieina nė viena įmonė.
„Kad matematikos mokslas buvo nustumtas į šalį, kalta klaidinga jaunimo nuostata, jog matematika yra sunkiai „įkandama“.
Taip pat visuomenėje paplitusi nuomonė, kad matematikos absolventui atviros tik mokyklos klasės durys“, – teigia matematikos mokslų daktarė N.Klovienė.
Tačiau, anot dėstytojos, matematika nėra tokia sudėtinga, o įgytos šios srities žinios kaip tik atveria platesnius vandenis ir padeda rasti svajonių darbą. Svarbiausia, kad pačiam jaunam žmogui matematika būtų įdomi, kad skaičių pasaulyje jis jaustųsi gerai.
Matematikos studijų programos absolventai pagal Lietuvos Respublikos profesijų klasifikatorių priskiriami matematikų, aktuarų ir statistikų pogrupiui.
Tokių specialistų vis labiau reikia, nes matematikai ne tik geba analizuoti, modeliuoti ir prognozuoti realius reiškinius, bet ir puikiai perpranta ir šiuolaikines informacines technologijas, moka dirbti su jomis.
„Labai dažnai informatikams prireikia matematikų gebėjimo analizuoti ir apdoroti duomenis, ir atvirkščiai. Šios sritys tarpusavyje susipynusios ir papildo viena kitą. Matematiką išmanantis žmogus žinos, ką galima padaryti su skaičiais ir kaip iš to gauti realios naudos. Tad nenuostabu, kad vis didėja matematikų poreikis ir jie sėkmingai bendradarbiauja su kitų tiksliųjų mokslų atstovais“, – sako matematikos mokslų daktarė.
Plačios karjeros galimybės
Dr. N.Klovienė apgailestauja, kad daug jaunuolių žodį „matematika“ sieja tik su tuo, ką jie patyrė per matematikos pamokas mokyklose.
„Betgi matematikos studijų absolventai gali toliau gilintis net į tris skirtingas sritis: duomenų gavybą ir analizę, prognozavimą ir fizikinius procesus. Matematikai, turintys informatikos, ekonomikos žinių, gali apdoroti didelius srautus duomenų, atlikti jų analizę ir pateikti išvadas. Stambios įmonės, organizacijos be tokių specialistų negalėtų sėkmingai dirbti“, – įsitikinusi dr. N.Klovienė.
Prognozavimo sričiai priskiriami specialistai, dirbantys draudimo, finansų įmonėse. Jie geba pritaikyti tikimybių teorijos žinias skaičiuodami ir prognozuodami galimas įvykių tikimybes, modeliuodami ir prognozuodami situacijų baigtis.
Trečioji sritis, išskiria dr. N.Klovienė, mažiausiai visuomenėje pastebima, tačiau yra viena svarbiausių ir reikalauja gilių taikomosios matematikos žinių.
Matematikų užduotys labai įvairios, be jų neapsieina ekonomikos, inžinerijos sritys, verslas.
„Tai fizikiniai procesai. Šiai sričiai priskiriami matematikai, dirbantys įrenginius kuriančiose įmonėse. Šių specialistų matematinės žinios pritaikomos modeliuojant fizikinius reiškinius. Pavyzdžiui, matematinėmis formulėmis aprašoma ir modeliuojama ventiliatorių, mikroschemų veikla“, – teigia ji ir pabrėžia, kad išvardytose srityse lavinamos matematikų kompetencijos itin vertinamos ir finansinėse institucijose, konsultavimo, gamybos, logistikos ir prekybos kompanijose, kur irgi reikalingas geras matematinis pasirengimas ir informacinių technologijų išmanymas.
„Matematikų užduotys labai įvairios, be jų neapsieina ekonomikos, inžinerijos sritys, verslas. Kiekvienai įmonei reikia specialistų, kurie sprendžia kompleksines problemas, susijusias su skaičiais, analizuoja ir apdoroja didelius duomenų kiekius naujausiomis kompiuterinėmis programomis“, – sako dr. N.Klovienė.
Matematiką perprasti padeda netradiciniai būdai
Šiaulių universiteto dėstytojos dr. N.Klovienės teigimu, šių dienų moksleiviai vis mažiau informacijos įsisavina tik klausydamiesi, todėl reikia rasti kitų būdų, kaip sudominti jauną žmogų.
„Mokytojams tenka susitaikyti su tuo, kad moksleiviai mąsto ir priima informaciją ne taip, kaip, tarkim, prieš dešimtmetį, jiems svarbu vizualiniai sprendimai. Taip pat išmokti matematikos ir atsiminti svarbią informaciją gali padėti įdomūs pavyzdžiai, patrauklus aiškinimas“, – teigia matematikė.
Matematikos mokslų daktarė ieškodama netradicinių būdų moksleiviams šio mokslo vingrybes aiškino parengta nuotoline pamoka „Matematika aplink mus: nuo šokolado iki „Angry Birds“.
N.Klovienė savo pamokoje naudojo šokolado plytelių iliustracijas ir mokė moksleivius skaičiuoti, dauginti ir dalyti trupmenas.
Šiaulių universiteto Nuotolinių studijų centro inicijuotą nuotolinių paskaitų moksleiviams ciklą pradėjusi matematikos mokslų daktarė N.Klovienė savo pamokoje naudojo šokolado plytelių iliustracijas ir mokė moksleivius skaičiuoti, dauginti ir dalyti trupmenas.
Dėstytoja parodė, kaip galima nugvelbti vieną šokolado skiltelę ir likti ne tik nepastebėtam, bet ir nepadaryti matematinės klaidos. Netradiciška vaizdinė priemonė, pasirodo, yra tinkama ir visokioms gudrybėms demonstruoti.
Daktarė labai paprastai paaiškino ir tai, kaip šokoladas susijęs su sudėtinga Navjė-Stokso lygtimi.
„Idėja kilo rašant disertaciją apie neniutoninius skysčius, tokius kaip dažai, tepalas, kraujas ir kt. Šokoladas irgi priskiriamas jiems, nes temperuojamas jis keičia savo savybes. Pamaniau, kodėl šokolado nepanaudojus kalbant apie matematinius modelius. Navjė-Stokso lygtis aprašo skysčio tekėjimą įvairiose aplinkose. Ją paaiškinti labai sudėtinga, todėl pamaniau, kad šokolado fontanas tai puikiai iliustruos“, – dalijasi atradimu matematikė.
Visiems gerai žinomas „Angry Birds“ žaidimas, pasak dr. N.Klovienės, irgi susietas su matematikos dėsniais.
„Patrankos šūvių trajektorijas galima aprašyti diferencialine lygtimi. Įmanoma rasti saugumo parabolę, už kurios ribų sviedinys niekada nenuskries. „Angry Birds“ žaidimas suprogramuotas remiantis šiais modeliais ir yra puiki iliustracinė priemonė, galinti sudominti moksleivius matematika“, – paaiškina lektorė. Pasirinkusi netradiciniu būdu iliustruoti matematinius dėsnius dėstytoja tiki, kad moksleiviams tai padės labiau pamėgti matematiką.
