„Šiuolaikinė mokykla – ne tik išmaniosios lentos ar kita pažangi įranga. Pirmiausia – tai mokinio pažinimas, jo poreikių atliepimas ir tinkamiausių metodų parinkimas. „Šiaurės licėjus“ remiasi Suomijos ugdymo sistemos patirtimi, kurios rezultatus patvirtina tarptautiniai EBPO PISA (angl. Programme for International Student Assessment) tyrimai“, – sako mokyklos vadovė Justina Garlauskienė. Anot jos, šiuolaikinėje mokykloje ugdymo turinys privalo būti orientuotas į mokinio poreikius, interesus ir gebėjimus.
„Ir toliau laikysimės kertinių šiaurietiško ugdymo principų – ugdysime asmenybes, lavinsime XXI a. mokiniams būtinas kompetencijas – kritinį mąstymą, bendradarbiavimą, kūrybiškumą, problemų sprendimą, gilinsime mokomojo turinio integraciją ir patyriminio mokymosi koncepciją“, – apie 5–6 klasėmis augančią „Šiaurės licėjaus“ mokyklą pasakoja ugdymo vadovas dr. Simonas Šabanovas.
Asmenybės ugdymas ir pasiruošimas paauglystės iššūkiams
Europoje lyderiaujanti Suomijos ugdymo sistema padeda vaikui augti stipriam, atviram ir atsakingam. Siekiama, kad kiekvienas mokinys žinotų savo teises ir pareigas, toleruotų skirtumus, formuotųsi tvirtas vertybines nuostatas. Užuot skatinus konkurenciją tarp mokinių, „Šiaurės licėjuje“ akcentuojamas asmeninis augimas tobulinant savo įgūdžius ir bendradarbiaujant.
„Nuo priešmokyklinės klasės visi mokiniai dalyvauja socialinio ir emocinio ugdymo programoje. Nuo 5 klasės kurti saugią mokymosi aplinką, lavinti įgūdžius ir išgyventi paauglystės laikotarpį padeda „Lions Quest“ programa „Paauglystės kryžkelės“. Be to, mokiniai turės galimybę rinktis dorinio ugdymo kryptį: etiką ir filosofiją arba religijotyrą, į kurias taip pat integruojamas socialinis ir emocinis ugdymas“, – pasakoja mokyklos vadovė.
Kiekvienam mokiniui – asmeninis ugdymosi planas ir mentorius
Šiauriečiai seniai atsakė į klausimą, ko iš tiesų prasminga mokytis – to, kas padės greičiau prisitaikyti kintančiame pasaulyje. Jau ketverius metus drąsiai šiauriečių patvirtintas metodikas diegiančios mokyklos komanda pastebi, kad Šiaurės šalių patirtis mokiniams ne tik leidžia pagal užsibrėžtus tikslus pasirinkti ugdymosi kelią, bet ir padeda pasiekti aukščiausių asmeninių rezultatų.
„Mokinių mokymosi stiliai ir pažangos greitis skirtingi, todėl natūralu, kad ir jų ugdymo(si) planai šiame amžiuje turi būti individualūs. Atsižvelgdami į užsibrėžtus tikslus ir padedami savo mentoriaus, mokiniai iš privalomųjų, pasirenkamųjų ir laisvųjų veiklų sudarys asmeninį ugdymosi planą“, – pasakoja J. Garlauskienė.
Antrąją užsienio kalbą mokiniai gali pasirinkti iš didelį potencialą turinčių kinų ir ispanų kalbų, o laisvai pasirenkamų veiklų spektras – nuo biotechnologijų iki trečiosios užsienio – švedų – kalbos.
Kitaip nei įprastoje mokykloje, čia kiekvienas mokinys turi savo mentorių – pedagogą, kurio tikslas mokinį motyvuoti, padėti išsikelti tikslus ir jų siekti, konsultuoti individualaus plano sudarymo klausimais, stebėti daromą pažangą ir būti tiltu tarp mokyklos ir mokinio šeimos.
Beje, namų darbai „Šiaurės licėjaus“ mokiniams neskiriami. Juos keičia praktinė tiriamoji veikla, atliekama individualaus ugdymosi laiku ir per konsultacijas. Šiauriečiai taip pat įsitikinę – gyvenimas nėra padalytas į dalykus, todėl ir mokykloje juos reikia integruoti. Nuo 5 klasės vietoje atskirų mokomųjų dalykų pamokų „Šiaurės licėjaus“ mokiniai lankys tiksliųjų mokslų, socialinio ugdymo, meninio ugdymo, gamtamokslinio ir atsakingos gyvensenos modulius.
„Tarp mokomųjų dalykų mes taip griauname sienas – remdamiesi Bendrosiomis ugdymo programomis sujungiame tas dalykų temas, kurias įdomiau ir naudingiau mokytis integruotai. Pavyzdžiui, dėl to vyks ne atskiros geografijos ir istorijos pamokos, o integruotas socialinis ugdymas“, – apie tai, kaip mokiniams formuojamas platesnis požiūris, pasakoja dr. S. Šabanovas.
Suomių pasididžiavimas – reiškinių tyrinėjimo projektai
Nuo 5 klasės „Šiaurės licėjuje“ vyks reiškinių tyrinėjimo (angl. Phenomenal education) savaitės. „Tyrinėdami reiškinius mokiniai išmoksta spręsti realias problemas. Padedami mentorių jie išsirenka aktualias temas, pavyzdžiui, tokias kaip „Brexit“, klimato kaita ar „Zero waste” judėjimas, planuoja tyrimą, renkasi metodus ir gilinasi į temą.
Taip geriau suvokiamos skirtingų mokomųjų dalykų sąsajos, ugdomas kritinis mąstymas, kūrybiškumas, tobulinami komandinio darbo ir bendravimo gebėjimai. Baigtą projektą mokinys pasirinkta forma pristato mokyklos bendruomenei, o paskui kartu su mentoriumi įsivertina darbą“, – apie unikalią galimybę formuoti visuminį požiūrį į pasaulį pasakoja mokyklos vadovė.
Vertinami ne tik pasiekimai, bet ir pažanga
„Šiaurės licėjuje“ mokiniai vertinami pagal Šiaurės šalių patirtį, taigi vertinami ne tik pasiekimai, bet ir padaryta pažanga. Nedidelėse klasėse mokytojai nuolat stebi mokymosi procesą.
„Pastangų įvertinimas motyvuoja mokinius siekti pažangos nepriklausomai nuo jų gebėjimų, ugdo atsakomybę ir dar labiau skatina mokinių ir mokytojų bendradarbiavimą. Juk XXI a. mokykloje būtina pusiausvyra tarp akademinių pasiekimų, emocinio intelekto ir socialinių įgūdžių. Beje, dalykų integracija visiškai netrukdo vertinti atskirų dalykų pasiekimų, jei mokslas būtų tęsiamas kitur, pavyzdžiui, užsienyje“, – apie šiuolaikinei mokyklai būdingą individualų pažangos ir pasiekimų vertinimą pasakoja dr. S. Šabanovas.
2019 m. rugsėjį duris jau ir 5–6 klasių moksleiviams atversiančiame Vilniaus centre įsikūrusiame „Šiaurės licėjuje“ balandžio 4 ir 18 dienomis vyksta atvirų durų vakarai. Norintys susipažinti su XXI amžiuje vaikų turimomis galimybėmis ir sužinoti apie inovatyvius ugdymo metodus šiuolaikinėje mokykloje, kviečiami registruotis čia.
