Rinkosi socialinius mokslus
Dažniausiai pasirinkta studijų grupė universitetuose buvo socialiniai mokslai, juos pasirinko 2053 pirmakursių.
Populiariausia mokslo kryptis kolegijose buvo verslas ir viešoji vadyba, į ją įstojo 2432 asmenys, universitetuose – 824.
Sveikatos mokslų grupėje su universitetais sutartis sudarė 1271 pirmakursių, kolegijose – 1688.
Į informatikos mokslus universitetuose įstojusių skaičius siekė 1308, kolegijose – 790.
Pasak LAMABPO, daugėjo pasirinkusių ugdymo mokslų studijų programas: ugdymo mokslų studijų sutartis universitetuose sudarė 5,04 proc. priimtųjų (2021 metais – 4,89 proc.), kolegijose – 6,41 proc. (2021 metais – 5,76 proc.).
Studijas pedagogo kvalifikaciją teikiančiose studijų programose pradės 1 084 pirmakursiai, iš jų 621 – valstybės finansuojamose vietose.
Mokančiųjų už mokslą daugiau kolegijose
Anot asociacijos, universitetuose valstybės finansuojamuose vietose studijuos 8 tūkst. 50 asmenų, jų vidutinis konkursinis balas siekia 7,56.
Tuo tarpu finansuojamų vietų kolegijose vidurkis – 5,95. Šiuose vietose turėtų studijuoti 3 663 pirmakursių.
Valstybės nefinansuojamose studijų vietose sudarytos 7 449 sutartys. Iš jų 2 491 universitetuose ir 4 958 kolegijose.
Mokėsiančiųjų už studijas vidutinis konkursinis balas universitetų sektoriuje siekia 6,74, kolegijų – 4,46.
Pagal įstojusių skaičių populiariausi buvo Vilniaus, Kauno technologijos ir Vilniaus Gedimino technikos universitetai. Tarp kolegijų – Vilniaus, Kauno ir Socialinių mokslų kolegijos.
Studijas Lietuvos aukštosiose mokyklose pradės 1 108 stojantieji, turintys bent vieną 100 balų valstybinio brandos egzamino įvertinimą.
Daugiausia šimtukininkų studijuos Vilniaus universitete – 439.
Šiaulių kolegijoje – didelis augimas
Tarp didelį pokytį patyrusių aukštųjų mokyklų išsiskiria Šiaulių valstybinė kolegija, joje 2022 metais lyginant su 2021-aisiais 86 proc. padidėjo sudarytų sutarčių skaičius.
„Manyčiau pagrindinė priežastis yra labai gerai apgalvota viešinimo kampanija (...). Turime Šiaulių miesto iniciatyvą kartu su versto atstovais „Studijuok Šiauliuose“, manom, kad ši iniciatyva davė didžiausią efektą“, – BNS tokį skirtumą aiškino Šiaulių valstybinės kolegijos direktoriaus pavaduotojas Nedas Jurgaitis.
„Tą iniciatyvą labai aktyviai palaiko verslininkai, jie skiria studentams stipendijas. Pirmo kurso studentams įstojusiems ypatingai technologijų ir informatikos mokslų kryptyse“, – pridūrė jis.
Taip pat skirtumas matomas Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijoje, joje bendras pokytis siekia 45 procentus.
Su kolegija 2022 metais sutartis sudarė apie 200 daugiau pirmakursių nei 2021-aisiais.
Anot kolegijos direktoriaus Rolando Vitkūno, viena iš priežasčių galėtų būti tai, jog „studentai pradėjo dažniau rinktis ne socialines, o inžinerines studijas“.
„Mes vykdome kokybiškas studijas, mes turėjome eilę studijų krypčių vertinimų, kurios buvo puikiai įvertintos (...). Plečiame veiklą per įvairias studijų reklamų priemones, lankydamiesi mokyklose, per studijų dienas“, – kitas priežastis įvardino jis.