2014 metais Lietuvoje studijas baigia pirmieji žinių vadybininkai. Vilniaus universitete 2012 metais startavo nauja magistro studijų programa Žinių vadyba ir lyderystė.
Studijų programa siekiama rengti intelektualiam, kūrybiškam, naujomis žiniomis grįstam verslui aukštos kvalifikacijos specialistus. Šie specialistai netelpa į įprastus rėmus, jų kompetencijos nėra griežtai apibrėžtos, tačiau jiems suteikiamas pagrindas, kompetencijos, žinios, kuriomis remiantis jie gali prisitaikyti prie įvairių veiklų, reikalavimų, darbo specifikų.
Nemažiau svarbus yra lyderystės ugdymas. Vis dažniau Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) išleidžiamuose tyrimuose ir rekomendacijose randamas lyderystės ugdymo skatinimas įvairiose srityse. Darbo skelbimuose, tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, pažymimas reikalavimas plačioms asmens kompetencijoms, komunikabilumui, gebėjimui dirbti komandoje ir t.t. Tai yra svarbūs ir reikšmingi lyderystės bruožai, kurie, kaip teigia garus pardavimų ir lyderystės teorijų autorius, oratorius amerikietis Brianas Tracy, gali būti išugdyti.
Ateinantys metai parodys, ar Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos universitetai bendradarbiauja, kryptingai siekia tikslų, vieningai įsivaizduoja inovatyvios, perspektyvios Lietuvos ateitį.
2013 metų pabaigoje ŠMM patvirtino šešias prioritetines Lietuvos mokslinių tyrimų, eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros ir inovacijų raidos (sumaniosios specializacijos) kryptis 2014–2020 metams. Šios kryptys: energetika ir tvari aplinka; įtrauki ir kūrybinga visuomenė; agroinovacijos ir maisto technologijos; nauji procesai, medžiagos ir technologijos gamybai; sveikatos technologijos ir biotechnologijos; transportas, logistika, informacinių ir ryšių technologijos.
Šis projektas parengtas siekiant įgyvendinti Vyriausybės programą ir Europos Komisijos sąlygą visoms ES šalims apsibrėžti sumaniosios specializacijos sritis.
Išskirtose mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros bei inovacijų raidos srityse, akcentuojama orientacija į naujas žinias, inovacijas, naujus sprendimo būdus, ne tik informacijos ir komunikacijos kryptyje, bet ir kitose, tiksliųjų mokslų, kryptyse. Žinių vadybą ir lyderystę, kaip disciplinas, galima vadinti horizontaliomis šių mokslo krypčių įgyvendinimo ašimis.
Šie žmonės turėtų tapti prioritetiniais darbuotojais, jų žinios ir kompetencijos turėtų būti išnaudojamos kuriant naujus produktus, valdymo procesus. Tik ateities programos ir ŠMM veiksmai parodys, ar šalyje rengiamasi išnaudoti jaunus specialistus, ar stengiamasi juos įtraukti į šalies ateities vystymą ir ar ši specialybė buvo sukurta orientuojantis į ateities iššūkius.
Ateinantys metai parodys, ar Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, Lietuvos universitetai bendradarbiauja, kryptingai siekia tikslų, vieningai įsivaizduoja inovatyvios, perspektyvios Lietuvos ateitį.
