„Jeigu savivaldybės savarankiškų lėšų turėtų, nebūtų jokios problemos“, – asociacijos ir ministerijos atstovų susitikimo metu penktadienį kalbėjo LSA direktorė Roma Žakaitienė.
ŠMM iki šiol nežinojo, kiek tiksliai išleidžiama lėšų
Specialistų išlaikymo problema, anot švietimo ir mokslo ministrės Jurgitos Petrauskienės, buvo jau seniai. „[Iki šiol] ministerija [...] negalėjo ir neturėjo tokios galimybės žinoti, kiek tiksliai yra išleidžiama šiai funkcijai“, – sakė ji ir pridūrė, kad klausimą, siejant su valstybės biudžeto tvirtinimu, reikia išspręsti iki sausio 1-osios.
„Kiekvienais metais vaikų, kuriems reikalinga speciali pagalba, daugėja [...], tačiau lėšų papildomai tam nebuvo skirta. Kiekvienais metais stygius didėjo. Ne kartą esame rašę ir prašę, susitikinėję su kitais ministrais [...]. Problema augo, gilėjo, bet sprendimo šituo klausimu nebuvo prieita“, – dėstė LSA patarėjas švietimo ir kultūros klausimais Jonas Mickus.
Jeigu savivaldybėms papildomi finansai nebus skirti, jos, anot asociacijos atstovo, yra pasiruošusios atleidinėti specialistus.
Anksčiau vykusio Seimo Švietimo ir mokslo komiteto posėdžio metu J.Mickus pateikė duomenis: specialiosios tikslinės dotacijos švietimo pagalbai mokiniui ir pedagoginei psichologinei pagalbai stygius kitiems metams – 20 mln. eurų.
„Aš negaliu nuneigti tos sumos, kur savivaldybės suskaičiavę apie 20 mln. eurų“, – posėdžio metu dėstė ŠMM Švietimo kokybės ir regioninės politikos departamento direktorius Aidas Aldakauskas ir pridūrė, kad tai – teorinė suma.
„O praktiškai matau neūkiškumo. Turėtų būti kombinacija. Ne tai, kad išlaikykim tai, ką turim, bet tvarkykim“, – dėstė jis.
Prakalbo apie atleidimus
Švietimo ir mokslo ministrė J.Petrauskienė tvirtino, kad problemą, kuri kaupėsi dešimtmečius, norima išspręsti vienu žingsniu – tiesiog paskirti finansavimą specialistams. Tai esą nerealu.
„Turime sužiūrėti, koks realus poreikis. 20 mln. eurų tikrai nėra tas poreikis, kurį objektyviai galima būtų pagrįsti“, – sakė ji.
A.Aldakauskas, kalbėdamas apie neefektyvų mokyklų darbuotojų tinklą savivaldybėse, pateikė Zarasų pavyzdį. Čia, anot jo, vienam socialiniam pedagogui tenka teikti paslaugas 184-iems vaikams, nors norma – iki 400 mokinių.
„Čia jau labai gera situacija turėtų būti“, – pasakojo jis.
„Arba vienam psichologui tenka 529. Jau lyg ir nelabai – apie 400 būtų gerai, kad išeitų. Bet bibliotekininkui – 214. Tai reiškia, keletą bibliotekininkų tiesiog pervadinus psichologais iš principo...“ – tęsė jis, bet jį pertraukusi ministrė atkirto, kad taip sakyti negalima. A.Aldauskas sutiko.
„Reikia atleisti bibliotekininkus ir vietoj jų priimti psichologus, – įsiterpė R.Žakaitienė, o ministrė J.Petrauskienė atitarė, – taip.“
Pasiūlė „kompromisą“
Ji pasiūlė atlikti taisymus, susijusius su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu – tarp veiklos sričių, kurios yra finansuotinos iš lėšų, nepanaudotų išmokant socialines pašalpas, įrašyti ir švietimo pagalbos specialistų teikiamą pagalbą.
„Ten yra įvardintos įvairios veiklos, sritys, kurios yra finansuotinos. Mes siūlytumėm papildyti šio įstatymo nuostatas įtraukiant ir švietimo pagalbos teikimą“, – dėstė J.Petrauskienė.
Tokį siūlymą finansų ministro patarėjas Edmundas Žilevičius pavadino kompromisiniu. „Nes tų lėšų tikrai yra daug nepanaudojama. Nenoriu sakyti [kiek], nes tai yra didžiulė suma, ir nelabai suprantu, kodėl tiek daug“, – kalbėjo jis.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, savivaldybės, teikdamos piniginę socialinę paramą nepasiturintiems gyventojams vykdant savarankiškąją savivaldybių funkciją, 2017 metais nepanaudojo 143 mln. eurų, t.y. 63,1 proc. šiai paramai skirtų lėšų.
2018 metų I–III ketv. duomenimis, numatoma nepanaudoti apie 118,6 mln. eurų, t.y. 53,1 proc. skirtų lėšų.
R.Žakaitienė ministrės siūlymui prieštaravo: „Mes kategoriškai prieš Socialinės paramos įstatymo pildymą, nes jeigu ten trūks pinigų, kadangi tai yra savarankiškos funkcijos, niekas jų papildomai neduos.“
Posėdžio metu sprendimas dėl švietimo pagalbos specialistų finansavimo priimtas nebuvo. Susirinkusieji nutarė dėl to susitikti dar kartą.
Klausimas iškilo ir tariantis dėl etatinio apmokėjimo
Dėl švietimo pagalbos specialistų praėjusią savaitę diskutavo Seimo Švietimo ir mokslo komitetas, šis klausimas buvo iškeltas ir trečiadienį Švietimo ir mokslo ministerijoje vykusio posėdžio dėl etatinio mokytojų apmokėjimo modelio metu.
Posėdyje dalyvavęs Švietimo profesinės sąjungos pirmininkas Audrius Jurgelevičius teigė, kad situacija dėl minėtų specialistų finansavimo yra visiškai išsikraipiusi ir neatitinka poreikių, kuriuos deklaruoja valstybė.
„Nuo pat pradžių buvo nuogąstavimų, kad jiems finansų pritrūks, tai pasitvirtino. Mes siūlome keisti įstatyminę bazę ir šią funkciją, iš savivaldybių savarankiškos funkcijos, perduoti valstybės deleguotai funkcijai ir atitinkamai keisti finansavimą.
Papildomai, kas jau yra darbo grupėje daroma, sulyginti šių specialistų etatų dydį ir jų etatų nustatymo normatyvus – [nustatyti] tam tikrą mokinių skaičių, nuo kurio būtų steigiami etatai“, – siūlymą išdėstė jis.
Savivaldybės valstybės švietimo pagalbai skirtas lėšas paskirsto savo nuožiūra.
Lėšų stygiaus švietimo pagalbos mokiniui ir mokytojams specialistams problema išryškėjo po to, kai nuo rugsėjo įsigaliojo naujas mokyklų finansavimo modelis – įvestas klasės krepšelis.
Prie švietimo pagalbos specialistų priskiriami socialiniai pedagogai, psichologai, logopedai, pagalbos mokiniui specialistai, bibliotekininkai, kiti darbuotojai.
