„Sakoma, kad aplinka yra antrasis mokytojas. Ši mintis mūsų bendruomenėje turi kūną“, – kiek vėliau ištars gimnazijos Pagalbos skyriaus vedėja Jurgita Valuntonienė.
Tačiau apie viską nuo pradžių.
Upių apsuptame Pasvalyje gyvena nedaug – maždaug 6 tūkstančiai gyventojų, tačiau čia dar tarpukariu įkurta Petro Vileišio gimnazija tikrų tikriausias įrodymas, kad ir nedidelė bendruomenė gali tapti pavyzdžiu kiekvienam. „Gimnazija įkurta, – kalbėjo J.Valuntonienė, – kaip pasvaliečių vilčių įsikūnijimas. Nuėjusi ilgą ir sudėtingą kelią, patyrusi dramatiškų permainų, siekia išlikti kultūros židiniu Pasvalio rajone. Šiandien gimnazija ugdo naujas kartas, siekiančias savo gyvenimą grįsti šeimos, tautos ir valstybės vertybėmis.“
Svarbiausia – nuoširdūs santykiai
Kaip atskleidė pašnekovė, gimnazijos sėkmę lemia prioritetu tapusi veiklos kryptis – socialinis ir emocinis ugdymas. Kodėl jis toks svarbus? J.Valuntonienė pastebi, kad aukštesniųjų klasių mokiniams vis dažniau iškyla dilema: kaip nepaprastai greitai besikeičiančioje visuomenėje susiorientuoti, rasti nišą saviraiškai, apsispręsti renkantis profesiją. Išties, šiandieniniams gimnazistams tenka labai anksti apsispręsti, kaip jie modeliuos savo gyvenimą, kurios profesinės krypties link eis.
Gimnazijos sėkmę lemia prioritetu tapusi veiklos kryptis – socialinis ir emocinis ugdymas.
Anot Pagalbos skyriaus vedėjos, gimnazija yra sukaupusi įvairių socialinio emocinio ugdymo patirčių – tai socialinės pilietinės veiklos, projektinių darbų rengimas ir pristatymas, efektyvus edukacinių erdvių panaudojimas, karjeros ugdymui skirtos inovacijos, formalus ir neformalus švietimas, savivaldos veikla. Siekiant teigiamų rezultatų, pabrėžė J.Valuntonienė, svarbu puoselėti tamprų ir gyvą ryšį. Prie to prisideda ir buvę gimnazijos mokiniai, kurie noriai dalijasi asmenine patirtimi, iliustruojančia socialinių emocinių kompetencijų svarbą.
„Socialinės–pilietinės veiklos yra reglamentuotos. Jų metu atliktus darbus ir iniciatyvas viešai pristato visi 1-2 (kitaip tariant, 9-10) klasių mokiniai. 2018–2019 m. jie šiai veiklai skyrė vidutiniškai 39 valandas“, – pasakojo pašnekovė.
Pedagogai džiaugiasi, nes gimnazijoje yra ir labai aktyvių mokinių, kurie vykdydami socialines-pilietines veiklas neskaičiuoja laiko, mėgaujasi atlikdami prasmingus darbus. „Daugumai jų, – pastebėjo Pagalbos skyriaus vadovė, – veiklos paieška nesukelia sunkumų, nes jaunuoliai yra aktyvūs prisidėdami prie renginių organizavimo.“
Be kita ko, jaunieji pasvaliečiai aktyvūs savivaldybės bendruomenių tarpe – prisideda prie Motinos dienos, kalėdinių renginių, poezijos vakarų, Sūrio švenčių planavimo. Vieni teisėjauja varžybose, kiti – tvarko visuomenines zonas, o treti save atranda savanoriaudami labdaros organizacijose ar pilietinėje veikloje, pavyzdžiui, prisijungdami prie nevyriausybinių ir jaunimo organizacijų. „Pastebėta, – patirtimi pasidalijo J.Valuntonienė, – kad rinkdamiesi socialinių– pilietinių veiklų pobūdį mokiniai atsižvelgia į savo pomėgius, „išbando“ būsimą profesiją, pradeda rengtis projektiniams darbams.“
Projektinė veikla – šansas atrasti save
Paprašyta plačiau papasakoti apie projektinius darbus, Pagalbos skyriaus vedėja paaiškino: „Projektinius darbus, pagal gimnazijos parengtą metodiką, ruošia visi 3 (kitaip tariant, 11) klasės mokiniai. Ši veikla trunka visus mokslo metus, o pabaigoje yra pristatomas viešai. Temas mokiniai renkasi savo nuožiūra, taip pat numato tikslus ir rezultatus. Proceso metu konsultuojasi su darbo vadovu, kitais specialistais.“
Kokios temos domina jaunuolius? Anot pašnekovės, projektinių darbų temos apima įvairių renginių, pavyzdžiui, tarptautinių ir respublikinių šokių festivalių, teatro pastatymų, koncertų, patriotinių dainų, užsienio kalbų konkursų ir kitos veiklos, organizavimą.
Be to, atliekami moksliniai tiriamieji darbai, vykdomi socialinio turinio projektai – tai ir savanorystė, ir dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje. Projektai taip pat gali būti technologinio pobūdžio, susiję su medžio apdirbimo, elektronikos, mechanikos ar inžiniarijos sritimis.
Nenuskriausti ir menu besižavintys mokiniai – jie gali rinktis fotografijos, dailės, muzikos, dizaino, literatūrinės kompozicijos ir daugelį kitų temų. Galimybių tiek daug, kad, atrodytų, sunku apsispręsti, tačiau, kaip pastebėjo J.Valuntonienė, Platus projektinės veiklos pasirinkimas leidžia atskleisti mokinio asmenybę, tobulinti komunikacines, socialines, pažintines ir kitas kompetencijas.
Siekiame sudaryti sąlygas, – mokiniams geriau pažinti save ir pasaulį, pasimatuoti profesiją.
Ugdymas karjerai – tai dar vienas įrankis mokinių socialinių emocinių kompetencijų plėtrai. „Siekiame sudaryti sąlygas, – paaiškino pašnekovė, – mokiniams geriau pažinti save ir pasaulį, pasimatuoti profesiją, objektyviai įvertinti asmenines savybes, norus ir realias galimybes.“
Kasmetinio renginio „Renkiesi profesiją–susikuri ateitį“ metu gimnazijoje svečiuojasi aukštųjų mokyklų atstovai. „Visuomet prašome ne komercinių „verbavimo“ pranešimų, – dėstė Pagalbos skyriaus vedėja, – o praktinių profesijos pritaikymo pavyzdžių. Tai puiki galimybė buvusiems gimnazijos mokiniams sugrįžti, pasidalinti savo studijų ir profesine patirtimi, sėkmės istorijomis bei įžvalgomis, kokių kompetencijų reikia šiuolaikiniam žmogui. Bendradarbiaujama ir su įvairiais socialiniais partneriais, pavyzdžiui, vietos institucijomis ir verslininkais.“
Pasak J.Valuntonienės, mokiniai lankosi tėvų ir buvusių mokinių darbovietėse. Be to, gimnazijoje veikia Karjeros centras, kuriame dirbantis specialistas padeda atrasti profesinio pašaukimo realizavimo galimybes.
„Antroje gimnazijos klasėje mokiniai turi mokomąjį karjeros planavimo dalyką. Šios pamokos aktualios, nes ruošdamiesi individualaus ugdymo plano sudarymui gimnazistai turi galimybę pažinti save, suprasti bendrojo priėmimo į aukštąsias mokyklas sistemą. Tai padeda ir socialinio–emocinio ugdymo kompetencijų ugdymuisi, nes ugdymo turinys ruošiamas atsižvelgiant į mokinių poreikius, studijų procesų pokyčius, pasiūlą ir paklausą, darbo rinkos tendencijas“, – pasakojo ji.
Dailės galerija – unikalus reiškinys
„Sakoma, kad aplinka yra antrasis mokytojas, – svarstė pašnekovė ir pridūrė: ši mintis mūsų bendruomenėje turi kūną: dailės galerija mokykloje – unikalus reiškinys visoje šalyje.“
Dailės galerija mokykloje? Perskaitėte teisingai.
Dailės galerija mokykloje? Perskaitėte teisingai – Pasvalio Petro Vileišio gimnazijoje daugiau kaip 40 metų veikia profesionalaus meno, apimančio tapybos, grafikos, akvarelės, vitražų, knygų ženklų ir kitas sritis, galerija. Joje eksponuojami net 335 gerai žinomų autorių kūriniai! J.Valuntonienė papasakojo, kad ne vienas svečias nusistebi ir pasidžiaugia čia tvyrančia tvarka.
„Dar nebuvo atvejo, kad kas nors iš moksleivių būtų tyčia iškrėtęs kokį nors piktą pokštą gimnazijos meno kūriniui. Turint mintyje, kad gimnazijoje mokosi 500 paauglių ir jaunuolių, tai kelia ne tik nuostabą, bet ir pagarbą bendruomenei, kuri sugeba įskiepyti meilę menui.
Pasak buvusio gimnazijos mokinio a. a. Mykolo Karčiausko, ko gero, dosniausio gimnazijos galerijos entuziasto ir mecenato, galerija mums pasakoja apie pasaulio šviesą. Ją matydamas jaunas žmogus gali suprasti, kur telkiasi tautos kūryba ir dvasia. Jeigu telkiasi mokykloje, tada iš tiesų esame jauni ir stiprūs“, – kalbėjo pašnekovė.
Už socialinį ir emocinį mokinių ugdymą atsakinga Pagalbos skyriaus vedėja J.Valuntonienė sakė, kad – tai nenutrūkstantis paieškų ir atradimų kelias auginant jauną Pasvalio krašto žmogų.
Naujų ugdymo metodų taikymą mokyklose, mokymąsi kitose erdvėse skatina ir ES fondų finansuojamos priemonės - „Kokybės krepšelis“, „Ikimokyklinio ir bendrojo ugdymo mokyklų veiklos tobulinimas“ ir kt.
