„Iki šiol priėmimas į aukštąsias mokyklas buvo vykdomas pagal brandos egzaminų rezultatus, bet jau nuo kitąmet priimant į universitetus ir kolegijas bus atsižvelgiama ne tik į brandos egzaminų rezultatus, bet ir į metinių pažymių vidurkį. Taip pat numatytos geresnės galimybės mokiniams rengti brandos darbus, už kuriuos bus skiriami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas“, – priduria ministrės patarėjas, išreiškęs lūkestį, kad rašančiųjų brandos darbus daugės.
A.Varanauskas, komentuodamas nuo kitų metų įsigaliosiančią vertinimo tvarką, pabrėžia, kad ji tvirtinama prieš dvejus metus: „Tai daroma siekiant, kad jaunuoliai iš anksto žinotų apie keičiamas stojimo taisykles ir turėtų laiko joms pasiruošti.“
„Tad 2019 metais galios 2017 metais patvirtinti minimalūs rodikliai, kuriais pradedame pereiti nuo brandos egzaminų prie kaupiamojo vertinimo sistemos stojant į aukštąsias mokyklas.
Iš turimų duomenų matome vertinimo netolygumus tarp skirtingų mokyklų ir regionų, tad, toliau didindami mokyklinių rezultatų svarbą ir mokymosi įvertinimų bei kaupiamojo balo vaidmenį, turime šiuos iššūkius išspręsti“, – atsakyme 15min dėsto A.Varanauskas.
R.Karbauskis suklaidino
Praėjusią savaitę valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas Ramūnas Karbauskis išreiškė viltį, kad kitąmet priėmimas į aukštąsias mokyklas bus vykdomas atsižvelgiant ne į brandos egzaminų rezultatus, o į 11 ir 12 klasių moksleivių pažymių vidurkius. Jis taip pat pridūrė, kad brandos egzaminus, siekiant gauti baigimo atestatą, vis tiek reikės laikyti, tačiau jų rezultatai esą nieko nelems.
„Kitais metais mes turėtumėm pakeisti stojimo į aukštąsias mokyklas sistemą – nebeturėtų būti priimama pagal rezultatus baigiamųjų egzaminų, turėtų būti priimama į aukštąsias mokyklas pagal vidurkius 11–12 klasių“, – naujienų portalo Delfi.lt konferencijoje kalbėjo Seimo Kultūros komiteto pirmininkas, pridūręs, kad priėmimas į aukštąsias mokyklas vyks ne vasarą, kaip dabar, o pavasarį.
R.Karbauskio išdėstyta informacija nėra teisinga – 2017-ųjų rugpjūtį švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pasirašė įsakymą, pagal kurį stojantieji į universitetus turės būti išlaikę lietuvių kalbos ir literatūros, užsienio kalbos bei matematikos brandos egzaminus taip, kad jų įvertinimų aritmetinis vidurkis būtų ne mažesnis negu 40.
Stojant į kolegijas, minėtų brandos egzaminų įvertinimų vidurkis turės būti ne mažesnis negu 25. Išimtis – menų studijos. Į jas stojantiems vidurkis bus skaičiuojamas iš dviejų brandos egzaminų – lietuvių kalbos ir literatūros bei užsienio kalbos.
Taip pat į universitetus galės patekti tik tie stojantieji, kurių penkių privalomų mokytis dalykų įvertinimų vidurkis bus ne mažesnis negu 7, į kolegijas – ne mažesnis negu 6.
Vidurkis bus skaičiuojamas pagal penkis geriausius įvertinimus iš brandos atestato:
- lietuvių kalbos ir literatūros;
- gimtosios kalbos (baltarusių, lenkų, rusų arba vokiečių);
- užsienio kalbos;
- matematikos;
- istorijos arba geografijos, arba integruoto istorijos ir geografijos kurso;
- biologijos arba fizikos, arba chemijos, arba integruoto gamtos mokslų kurso;
- meninio ugdymo srities dalyko arba technologijų programos krypties dalyko, arba integruoto menų ir technologijų kurso, arba specializuoto ugdymo krypties (dailės arba inžinerinio, arba meninio, arba muzikos) programos dalyko;
- bendrosios kūno kultūros arba pasirinktos sporto šakos, arba specializuoto ugdymo krypties (sporto) programos dalyko.
Į naują tvarką bus atsižvelgiama tiek stojant į valstybės finansuojamas, tiek ir į mokamas studijų vietas, valstybinius bei nevalstybinius universitetus, kolegijas.
15min Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) taip pat teiravosi, kokie yra stojimo tvarkos į aukštąsias mokyklas keitimo argumentai, kodėl bloga dabar galiojanti tvarka, kaip ŠMM vertina ne visiškai tikslią LVŽS pirmininko retoriką bei tai, kad apie besikeičiančią sistemą R.Karbauskis kalbėjo dar 2017 metais, tačiau 2018-aisiais ji neįsigaliojo, kas iš LVŽS frakcijos dalyvauja diskusijose dėl stojimo tvarkos keitimo, taip pat – ar nesibaiminama, kad grįšime keliais dešimtmečiais atgal: mokytojai stengsis padėti prastai besimokantiems ir rašys patenkinamus pažymius, vaikai stodami išsisuks su labai gerais kūno kultūros, dailės ir pan. pažymiais, o aukštosios mokyklos pradės organizuoti daugiau stojamųjų egzaminų.
Į šiuos klausimus, argumentuojant tuo, kad ministrės patarėjas išėjo atostogų, liko neatsakyta.
